Sausio pabaigoje Rytų Prancūzijoje, A35 greitkelyje, patruliavę pareigūnai sustabdė sunkvežimį įprastai patikrai. Tarnybų dėmesį atkreipė neįprastas vairuotojo elgesys – transporto priemonė šaltą dieną važiavo plačiai atvertais langais. Po sustabdymo priežastis tapo akivaizdi: iš kabinos sklido stiprus marihuanos kvapas.
58 metų vairuotojas, Prancūzijos žiniasklaidos duomenimis, pareigūnams aiškino, kad narkotinę medžiagą vartoja reguliariai po sunkios ligos diagnozės. Tačiau tai neturėjo jokios įtakos sprendimui.
Vairuotojo pažymėjimas administracine tvarka buvo nedelsiant sustabdytas šešiems mėnesiams, puspriekabė konfiskuota, o byla perduota teismui Montbéliard mieste. Profesionaliam vairuotojui tai reiškia ne tik ilgam laikui prarastą teisę dirbti, bet ir didelę riziką netekti pajamų šaltinio.
Profesionali veikla – griežtesnis vertinimas
Šis atvejis nėra išimtis. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių profesionalūs vairuotojai vertinami gerokai griežčiau nei lengvųjų automobilių vairuotojai. Priežastis – transporto priemonės masė, galimos avarijų pasekmės ir atsakomybė už krovinius bei kitus eismo dalyvius.
Nors teisinės detalės skiriasi tarp šalių, bendras principas aiškus: vairavimas apsvaigus nuo narkotikų beveik visur reiškia greitas ir griežtas sankcijas, dažnai nepriklausomai nuo to, ar buvo sukeltas eismo įvykis.
Vokietija: ribos aiškios, bet rizika išlieka
Vokietija dažnai minima kaip atskaitos taškas, nes čia nustatyta konkreti leistina THC koncentracija kraujyje – 3,5 ng/ml. Viršijus šią ribą, taikomos administracinės, o kai kuriais atvejais ir baudžiamosios sankcijos.
Tačiau profesionaliems vairuotojams situacija sudėtingesnė. Nors vienkartinis vartojimas ne visada automatiškai reiškia vairavimo draudimą, reguliarus narkotinių medžiagų vartojimas kelia abejonių dėl asmens tinkamumo dirbti profesinį vairuotojo darbą.
Praktikoje tai gali reikšti papildomas medicinines ir psichologines patikras, o jų išvados neretai baigiasi ilgalaikiu ar nuolatiniu teisės vairuoti praradimu.
Vokietijos transporto sektoriaus draudimo institucijos pabrėžia, kad sąvoka „epizodinis vartojimas“ teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta. Tačiau vartojimas kelis kartus per savaitę jau laikomas reguliariu ir vairuotojo pažymėjimo vertinimo prasme kelia rimtų pasekmių.
Rizika vežėjams – ne tik teisinė
Vežėjams tokie atvejai reiškia ne tik prastovas ir sutartinių įsipareigojimų riziką, bet ir galimas reputacines bei draudimo pasekmes. Todėl vis daugiau įmonių griežtina vidaus taisykles, diegia atsitiktinius testavimus ir akcentuoja prevenciją.
Šis Prancūzijos atvejis dar kartą parodo, kad vairavimo draudimas yra tik pirmoji grandis pasekmių grandinėje. Profesionaliam vairuotojui tai gali tapti karjeros pabaiga, o vežėjui – brangiai kainuojančia pamoka apie rizikos valdymą.
