Susidaro įspūdis, kad Vidurio ir Rytų Europos valdžia nerimauja dėl minimalaus atlyginimo teisinio reglamentavimo taisyklių, įsigaliojusių Italijoje ir Vengrijoje, įtakos transporto sektoriui. Lenkijos Vyriausybė kreipėsi į Italijos ir Vengrijos valdžios institucijas su prašymu pateikti paaiškinimus, kokią įtaką nauji teisės aktai turės tarptautiniam transportui, o taip pat, ar pakeitimai galioja ir vežėjų atžvilgiu.
Ambasadose verda darbai
Infrastruktūros ir statybos ministerija praneša, kad atsakymas iš Vengrijos pusės turi būti pateiktas Lenkijai jau šiandien (rugpjūčio 9 d.). Nėra žinoma, kaip į prašymą reagavo Italija.
Tuo pat metu lenkų diplomatai Vengrijoje ir Italijoje renka informaciją apie naujas taisykles, reglamentuojančias minimalaus atlyginimo skaičiavimą ir mokėjimą.
Viskas daroma tam, kad būtų paruošti duomenų rinkiniai transporto įmonėms, kurie padės jiems prisiderinti prie naujo teisinio reguliavimo. Pastarosiomis dienomis jos siunčia užklausas valstybės tarnautojams, neturėdamos žinių apie tikrąją situaciją.
Lenkijos vežėjai bijo pokyčių
Dabar Vengrija ir Italija, prieš tai Vokietija ir Prancūzija – vis daugiau Europos valstybių įteisina pakeitimus, reglamentuojančius minimalaus atlyginimo mokėjimo reikalavimus deleguotiems darbuotojams.
Transporto įmonėms šie pakeitimai – tai didelė problema. Kodėl?
- minimalus atlyginimas deleguotiems darbuotojams Vengrijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje reiškia didesnes išlaidas.
- minimalaus atlyginimo reglamentavimas Europoje gali sumažinti transporto įmonių iš tokių šalių kaip Lenkija ar Lietuva, konkurencingumą, o mažesnis užsakymų kiekis lems mažesnį pelną ir gali privesti iki darbo vietų sumažinimo.
- nauji Europos šalių teisės aktai reikalauja turėti atstovą šalyje, į kurią yra deleguojamas darbuotojas. Tai reiškia papildomus, varginančius formalumus.
