Vežėjams ir vairuotojams tai reiškia metus, kupinus investicijų ir organizacinių sprendimų. Tuo pačiu metu įmonės turi pritaikyti savo transporto priemonių parką prie naujų techninių reikalavimų, pasirengti pokyčiams kelių patikrinimų srityje ir supaprastinti dokumentacijos tvarkymo bei darbo laiko procesus.
Saugos sistemos sunkvežimiuose ir autobusuose
Europos Sąjunga nuosekliai griežtina transporto priemonių saugos reikalavimus, pereidama prie kitos Bendrojo saugos reglamento (GSR) įgyvendinimo fazės. Ji nustato pareigą naujai gaminamose transporto priemonėse diegti pažangias aktyviosios saugos sistemas.
Nuo 2026 m. liepos 7 d. pažangios avarinio stabdymo sistemos (AEB) taps privalomos visiems naujai gaminamiems sunkvežimiams. Lengvuosiuose automobiliuose ir lengvuosiuose komerciniuose automobiliuose šis reikalavimas jau galioja. Taip pat nuo 2026 m. visi naujai homologuojami autobusai ir sunkvežimiai privalo būti aprūpinti eismo įvykių duomenų registratoriais (EDR), vadinamosiomis „juodosiomis dėžėmis“. Nuo 2029 m. šis reikalavimas bus taikomas visam šių kategorijų transporto parkui.
Pokyčių tikslas – didinti eismo saugą ir suvienodinti konkurencijos sąlygas kelių transporte. Tačiau ekspertai perspėja, kad įmonėms, kurios laiku nepasirengs naujiems techniniams reikalavimams, gali kilti rimtų veiklos tęstinumo problemų. Naujų sistemų diegimas reiškia ne tik papildomas investicijas į įrangą, bet ir darbuotojų mokymus, vidaus procedūrų atnaujinimą bei pasirengimą griežtesnėms patikroms. Kai kuriais atvejais, ypač tarptautinių patikrų metu, galimos ir sankcijos, įskaitant transporto priemonės sulaikymą.
Tachografų prievolė mikroautobusuose
Nuo 2026 m. liepos 1 d. 2,5–3,5 tonos leistinos bendrosios masės mikroautobusams, vykdantiems tarptautinį komercinį krovinių vežimą, taikoma pareiga naudoti antrosios kartos išmaniuosius tachografus (G2V2). Šiems vairuotojams bus taikomos tos pačios darbo ir poilsio laiko taisyklės kaip ir sunkvežimių vairuotojams.
Tai reiškia reikšmingus organizacinius pokyčius, ypač mažoms ir vidutinėms transporto įmonėms. Tachografo įsigijimas ir montavimas – tik pradžia. Vieno įrenginio kaina siekia apie 1 tūkst. eurų be montavimo. Be to, būtina išsiimti vairuotojų ir įmonės korteles, apmokyti personalą, atnaujinti duomenų nuskaitymo programinę įrangą ir peržiūrėti vidaus procedūras. Dalis mikroautobusų nėra gamykliškai pritaikyti G2V2 tachografų montavimui, todėl kyla papildomų techninių ir logistinių iššūkių.
Ekspertai rekomenduoja įmonėms jau dabar įvertinti savo transporto parką, rezervuoti montavimo laikus autorizuotuose servisuose ir suplanuoti vairuotojų bei administracijos darbuotojų mokymus.
Sugriežtintos ADR taisyklės visoje ES
Nuo 2025 m. lapkričio 2 d., visiškai jas įgyvendinant iki 2026 m. birželio 24 d., visoje Europos Sąjungoje galioja naujos pavojingųjų krovinių vežimo taisyklės. Deleguotoji direktyva (ES) 2025/1801 įveda vieningą kontrolinį sąrašą, naują pažeidimų rizikos klasifikaciją ir išplečia atsakomybę visiems logistikos grandinės dalyviams – nuo siuntėjo iki gavėjo.
Nustatyti trys rizikos lygiai:
- I kategorija (didelė rizika) – pažeidimai, dėl kurių būtina nedelsiant sulaikyti transporto priemonę, pavyzdžiui, pavojingų medžiagų nuotėkis, dokumentų nebuvimas ar vairuotojo ADR pažymėjimo neturėjimas.
- II kategorija (vidutinė rizika) – pažeidimai, kuriuos reikia skubiai pašalinti, pvz., neveikiantys gesintuvai ar neteisingas ženklinimas.
- III kategorija (maža rizika) – formalūs ar smulkūs trūkumai, neturintys tiesioginės įtakos saugai.
ADR dokumentai, įskaitant mokymų pažymėjimus ir rašytines instrukcijas, turi būti prieinami transporto priemonės kabinoje. Įmonės privalo atnaujinti vidines procedūras, apmokyti vairuotojus ir įvertinti prievolę paskirti ADR konsultantą pagal naujus kriterijus.
EKMT leidimų skaitmeninimas
Nuo 2026 m. sausio 1 d. EKMT leidimai ir karnetai išduodami tik elektronine forma. Popieriniai dokumentai tapo istorija. Tai reiškia būtinybę integruoti EKMT sprendimus su ERP ir TMS sistemomis bei apmokyti darbuotojus dirbti pagal naujas procedūras.
Elektroniniai leidimai spartina patikras ir mažina klaidų riziką, tačiau reikalauja visiško procesų skaitmeninimo, ypač vežimuose už ES ir EFTA ribų.
Muitų mokesčiai e. prekyboje ir ICS2 sistema
Nuo 2026 m. liepos 1 d. visoms siuntoms iš ne Europos Sąjungos šalių, kurių vertė neviršija 150 eurų, bus taikomas fiksuotas 3 eurų muito mokestis. Šiuo sprendimu siekiama apriboti pigių siuntų srautus ir suvaldyti sparčiai augantį tarpvalstybinės elektroninės prekybos segmentą, kuris generuoja vis didesnes administracines sąnaudas ir piktnaudžiavimo riziką. Tuo pat metu visiškai pradės veikti Importo kontrolės sistema 2 (ICS2).
Europos Komisija valstybėms narėms buvo numačiusi galimybę taikyti vadinamąsias derogacijas – atidėti privalomą ICS2 įgyvendinimo terminą. Šia galimybe pasinaudojo nemaža dalis šalių. Valstybės, kurioms įsipareigojimų įgyvendinimas buvo nukeltas iki 2025 m. pabaigos, yra: Austrija, Belgija, Kroatija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Ispanija.
Tuo tarpu šalyse, kurios termino neatidėjo, ICS2 taikoma jau nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Tai Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Vokietija, Graikija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Slovėnija ir Švedija.
ICS2 sistema reikalauja, kad prieš kiekvieną siuntos pristatymą būtų pateikta įvežimo santraukos deklaracija (Entry Summary Declaration, ESD). Vežėjai ir importuotojai privalo integruoti savo ERP ir TMS sistemas su ICS2 platforma, patikrinti vidinių procedūrų atitiktį ir apmokyti darbuotojus dirbti pagal naujus reikalavimus. Nepateikus deklaracijos, gali būti skiriama iki 5 tūkst. eurų bauda, ypač tais atvejais, kai gabenami dideli siuntų kiekiai.
Deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip likus vienai valandai iki transporto priemonės atvykimo prie ES sienos. Joje nurodoma išsami informacija apie siuntą, įskaitant pirkėją, pardavėją, siuntos priėmimo ir pristatymo vietas, taip pat šešių skaitmenų HS kodą ir prekių aprašymą. Už pilnų ir tikslių duomenų pateikimą atsako vežėjas, kuris privalo visą reikalingą informaciją gauti iš savo tiekimo grandinės partnerių.
Pagrindinis sistemos tikslas – ankstyvas rizikų identifikavimas, ES išorės sienų saugumo stiprinimas ir efektyvesni informacijos mainai tarp vežėjų bei muitinės administracijų.
Ekologinės zonos Nyderlanduose, Italijoje ir Lenkijoje
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Nyderlanduose galioja nauja visos šalies ekologinių ir nulinės emisijos zonų išimčių sistema. Savivaldybės taip pat pradėjo keisti kelio ženklus, aiškiau informuojančius apie apribojimus skirtingoms transporto priemonių kategorijoms.
Italijoje 2026 m. spalį įsigalioja pavėlintas įvažiavimo draudimas Euro 5 dyzelinėms transporto priemonėms keturiuose šiaurės regionuose. Lenkijoje tuo tarpu nuo 2026 m. sausio 1 d. Krokuvoje pradėjo veikti Švaraus transporto zona, apimanti apie 60 proc. miesto teritorijos.
Naujas minimalus atlyginimas Vokietijoje
Minimalaus darbo užmokesčio pokyčiai Vokietijoje yra reikšmingi ir užsienio vežėjams, vykdantiems veiklą šioje šalyje. Nuo 2026 m. sausio 1 d. Vokietijoje galioja padidintas minimalus darbo užmokestis – 13,90 euro už valandą. Kitas didinimas jau patvirtintas 2027 metams, kai minimalus valandinis atlygis sieks 14,60 euro.
Tai reiškia apčiuopiamą sąnaudų augimą transporto sektoriui. Vokietijos vyriausybės skaičiavimais, papildomos darbo užmokesčio išlaidos 2026 m. sudarys apie 2,2 mlrd. eurų, o 2027 m. – apie 3,4 mlrd. eurų. Logistikos ir transporto asociacijos ne kartą perspėjo, kad beveik 14 proc. šuolis nėra pagrįstas realiu įmonių produktyvumo augimu ir gali kelti grėsmę daugelio vežėjų finansiniam stabilumui. Vis dėlto vyriausybė į sektoriaus argumentus neatsižvelgė ir sprendimą priėmė.
Transporto įmonėms tai reiškia būtinybę peržiūrėti vežimo kaštų skaičiavimus ir maršrutų optimizavimą. Dalis vežėjų bus priversti iš naujo derėtis su klientais dėl tarifų, keisti darbo organizavimo modelius, o kraštutiniais atvejais – mažinti veiklos apimtis ar transporto priemonių parką. Atlyginimų didinimas daro įtaką tiek Vokietijoje dirbantiems, tiek tarptautinius vežimus vykdantiems vairuotojams, o kartu su augančiomis degalų kainomis, investicijomis į naujas technologijas ir didėjančia reguliacine našta sektorių stumia prie neišvengiamų strateginių sprendimų.
