Anot „Linavos“ prezidento Erlando Mikėno, vežėjų patiriami nuostoliai gali siekti apie 100 mln. Eur. Pasak jo, skaičiai, kiek transporto priemonių faktiškai sulaikyta, skiriasi – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, o asociacijos vertinimu įstrigusių vienetų gali būti apie 4 tūkst.
Dalis vežėjų patys kreipėsi į Baltarusijos muitinę ir gavo atsakymus, kuriuose, pasak E. Mikėno, juntamas kaltinimų Lietuvos pusei tonas dėl neva nepakankamo politinio įsitraukimo, rašo LRT.
Verslui artėjantis terminas kelia realią grėsmę. „Koldlitos“ akcininkas Ignas Motiejūnas sako LRT, kad blogiausio scenarijaus atveju kai kurios įmonės netektų iki 80 proc. parko, o tai reikštų bankrotą. Vežėjai nurodo ir praktinius nuostolius – gaunamas sąskaitas už stovėjimą Baltarusijos aikštelėse, kurių, anot jų, mokėti nėra prasmės, nes transportas vis tiek neišleidžiamas.
Diplomatinėje plotmėje proveržio kol kas nėra. Užsienio reikalų ministerija teigia, kad Baltarusija atmetė siūlytą techninį dialogą, kuris galėjo įvykti tarpininkaujant ESBO. Juras Taminskas, susisiekimo ministras, Baltarusijos elgesį vadina cinišku ir pažeidžiančiu tarptautinę teisę, tačiau kartu kritikuoja ir vežėjus – esą per tris mėnesius taip ir nepateiktas tikslus įstrigusių vilkikų skaičius, todėl sudėtinga aptarti konkrečias pagalbos priemones.
Vežėjai neatmeta teisinio kelio – svarstoma kreiptis į teismus dėl nuostolių kompensavimo, nors premjerė anksčiau siūlė bylinėtis su Minsko režimu. Patys vežėjai siūlo derybų kelią ir net svarsto galimybę pasinaudoti Baltarusijos aktyvais Europoje, jei tokie sprendimai būtų įmanomi.
Jei sprendimo artimiausiomis savaitėmis nebus, pasekmės gali būti skaudžios – nuo prarasto turto iki bankrotų, o dalis vežėjų jau dabar signalizuoja: net ir atgavę vilkikus, į rytus nebegrįš.
