Iš tiesų, Lietuvos transporto rinkai išgyvenant sunkmetį dauguma transporto kompanijų savo pajėgas perkėlė į Vakarų rinkas. Taip yra būtent dėl to, kad rytų rinka mums praktiškai yra uždaryta dėl karo Ukrainoje ir Europos Sąjungos bei Rusijos taikomų sankcijų.
Tačiau ir vakaruose iššūkių apstu: čia jau egzistuoja būrys transporto kompanijų, su kuriomis tenka konkuruoti, o politiniai sprendimai apsunkina darbo galimybes. Problemų kyla keliuose frontuose – dėl kvalifikuotų vairuotojų, dėl Mobilumo paketo ir dėl krovinių gavimo.
Mobilumo paketas – kenksmingas transporto verslui
Pagrindinis Vakarų rinkos iššūkiai šiai dienai yra vežėjams nepalankus Mobilumo paketas. Tiesa, jis nebuvo numatytas nei Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, nei esant joje. Šį įstatymų rinkinį pradėta kurti dar 2017 metais, tačiau mūsų Europarlamentarai buvo neveiksnūs ir posėdžiuose nedalyvavo. Jei mūsų atstovai Europos Parlamente būtų dalyvavę Mobilumo pakelto kūrime, būtų supratę, kaip šis paketas kenkia transporto verslui.
Būtent jame yra galybės sąvokų, terminų ir reikalavimų, kurių nėra nei Lisabonos, nei Romos sutartyse. Tai yra protekcionistinis senųjų Europos šalių ėjimas naujų ES narių sąskaita vystyti savo šalių verslą.
Pagal Mobilumo paketą tiek vairuotojai, tiek transportas turi sugrįžti į įmonės registruotą šalį. Nesilaikant šių reikalavimu gręsią baudos nuo 1,5 tūkst. iki 30 tūkst. eurų, o tokios išlaidos įmonėms yra nepakeliamos.
Įmonėms, kurios nedirbo su Rytų rinkomis (Rusija, Baltarusija, Ukraina) sankcijos įtakos neturėjo, tačiau nepriklausomai nuo to – Mobilumo paketas tapo kertiniu momentu, kodėl darosi sunku konkuruoti Vakaruose.
Mobilumo pakete numatyta, kad vairuotojas turi ilsėtis viešbutyje arba svečių namuose, kad tiesiogiai prieštarauja mūsų verslui. Mes neturime teisės palikti krovinio be priežiūros. Jei vairuotojas nesiilsės viešbutyje – įmonė gaus milžinišką baudą. Jei ilsėsis ten ir praras krovinį – bus dideli nuostoliai dėl krovinio praradimo. Šie nutarimai nesikoreliuoja tarpusavyje ir tampa tikru iššūkiu darbui Vakaruose.
Vežėjams trūksta tūkstančių vairuotojų
Antrasis iššūkis, kuris kyla dėl užsidariusios Rytų rinkos, yra tai, kad darosi vis sunkiau atsivežti vairuotojus iš trečiųjų šalių. Sunkvežimių arba sunkioji žemės logistika vakarų Europoje sudaro nei daug, nei mažai – kiek daugiau nei 1 trilijonas JAV dolerių. Europos logistikos milžinė yra Vokietija, tačiau net ir ji susiduria su vairuotojų trūkumo iššūkiais.
Skaičiuojama, kad Europoje trūksta apie 300 tūkst. vairuotojų. Dėl šios priežasties Vakarų Europos šalys samdo naujų narių vairuotojus (pavyzdžiui Lietuvos), kad šie vežiotų kabotažo krovinius. Tai leidžia važiuoti nesustojant, o įmonei ir vairuotojui uždirbti daugiau.
Atsižvelgiant į tai, šiuo metu matome, kad Lietuvos tranzitas yra paralyžuotas, o tarptautinių pervežimų įkainiai yra net kelis kartus mažesni nei kabotažo. Dėl šios priežasties mažesnės įmonės, kurios keliasi į Vakarus, balansuoja ant bankroto ribos.
Vairuotojus atsivežti trukdo ir biurokratiniai sprendimai. Vien vairuotoją įregistruoti dirbti Lietuvoje gali trukti nuo mėnesio iki pusės metų. Tai gerokai padidina administracinius įmonės kaštus, kas tampa didele finansine našta.
Trūkstant vairuotojų įmonės pradeda vežioti mažiau krovinių. Čia išlenda kita problema – Europoje pasitaiko atvejų, kai tiek vairuotojus, tiek krovinius perima botų valdomos sistemos, kurios per nežmoniškai greitą laiką gali užsiimti krovinius. Tai reiškia, kad per 15 minučių nepasiėmęs krovinių gali kitą savaitę neturėti kur važiuoti.
Ir iššūkių tik daugės, kol nebus priimti kitokie sprendimai, kaip gerinti transporto situaciją ar laviruoti su migracijos politika ir Mobilumo paketu. Šiuo metu iššūkiai yra ženkliai didesni, nei prieš 10-15 metų. Tačiau toks yra tas verslas. Svarbu atsiminti ir tai, kad verslas negali dirbti į minusą, reikia uždirbti bent tiek, kad įmonė galėtų gyvuoti.
Ateitis nebūtinai bus tokia niūri
Šiuo metu transporto industrijoje vyksta labai dideli dalykai. Mes su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ bandome dirbti su Lietuvos migracijos departamentu ir ieškoti išeičių, kaip būtų laikomasi įstatymų ir palengvinamos biurokratinės procedūros įdarbinant vairuotojus iš trečiųjų šalių.
Taip pat „Linava“ ieško būtų, kaip galima būtų sukurti naujas logistines grandines su Azijos šalimis ir per Lietuvą visoje Europoje transportuoti prekes iš Kinijos ar kitų Azijos šalių.
Dar vienas pozityvas – Europos komisijos paskirta rekordinė 7 milijardų eurų investicija į Europos transporto sektorių. Šie pinigai bus skirti strateginiam transporto infrastruktūros tobulinimui, jungiant CO2 mažinimą, geležinkelio ar vandens transporto infrastruktūrą ir kelių transportą.
„Linava“ kartu su tarptautine kelių transporto sąjunga (IRU) jau taip pat dalyvauja projektuose, kuriuose siekiama mažinti Europos transporto sektoriaus išmetamą CO2 kiekį kartu mažinant naštą krentančią ant vežėjų pečių.
Šiuo metu visos jaunos Europos Sąjungos valstybės susiduria su didžiuliais iššūkiais Vakaruose, tačiau tiek mes, tiek mūsų kaimynai, esame darbščios tautos. Tik sunkiu darbu būsime konkurencingi vakaruose.