Lietuva pritarė Mobilumo paketo nuostatų taikymui šalyje

Lietuvos Vyriausybė pritarė vežėjų veiklą Europos Sąjungoje sugriežtinusių Mobilumo paketo nuostatų perkėlimui į nacionalinę teisę ir taikymui Lietuvoje.

Lietuva pritarė Mobilumo paketo nuostatų taikymui šalyje

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sakė, kad paketas iš vienos pusės užtikrina vieningą paslaugų rinką Bendrijoje, tačiau iš kitos pusės – diskriminuoja šalies vežėjus.

„Dviprasmiškos nuotaikos pateikiant šitą projektą, tai yra didelis projektas, didelis paketas ir jo esmė, šalia kitų dalykų – įgyvendinti Mobilumo paketo nuostatas. Iš vienos pusės, Mobilumo paketą laikau teigiamu dalyku – jis užtikrina paslaugų vieningos rinkos gilinimą Europos Sąjungoje, iš kitos pusės, puikiai žinome kelias Mobilumo paketo nuostatas – dėl vilkikų grąžinimo, dėl kabotažo ribojimų, kurios diskriminuoja mūsų vežėjus ir dėl ko konkurencinėje kovoje nukenčia mūsų regiono vežėjai“, – Vyriausybės posėdyje sakė M. Skuodis.

„Nepaisant to, turime įgyvendinti reglamentus ir direktyvas“, – pridūrė ministras.

Premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad dėl karo Ukrainoje transporto rinka pasikeitė, todėl verta atnaujinti diskusijas su Europos Komisija dėl paketo nuostatų.

„Iš esmės persiskirstė visiškai pervežimų rinka, ypač po paskutinių sprendimų dėl sankcijų, ir čia kaip ir gera proga diskusijas atidaryti. Galbūt galima būtų artimiausioje transporto Taryboje mandagiai paraginti Komisiją ar kreiptis keletui valstybių narių į transporto komisarę“, – posėdyje sakė premjerė.

Pasak M. Skuodžio, EK yra parengusi pasiūlymus, tačiau jų neteikia, nes nėra didžiosios dalies Bendrijos narių palaikymo.

„Paskutinėse dvejose transporto ministrų Tarybose tą klausimą aktyviai kėlėme, ir reaguojant į dabartinę karo sąlygų situaciją mes jau prašome ne panaikinti diskriminacines nuostatas, bet bent laikinai suspenduoti, atsižvelgiant į aplinkybes. Kiek žinome, Komisija yra darbiniuose formatuose parengusi visus pasiūlymus, bet kadangi nėra palaikymo iš didžiosios dalies valstybių narių, tiesiog jie yra neteikiami“, – sakė M. Skuodis.

Kelių transporto kodekse būtų įvardijamas krovinio vežimo savo sąskaita ir nekomerciniais tikslais apibrėžimas, kad tokiems vežėjams nebūtų taikomas vairuotojų darbo ir poilsio režimo laikymosi reikalavimas. Taip pat siūloma įteisinti naują licencijos rūšį vežti krovinius tarptautiniais maršrutais vilkikams, kurių masė siekia 2,5-3,5 tonos.

Taip pat būtų įtvirtinama, kad vežėjas gali turėti iki penkių vairuotojų kiekvienam vilkikui – toks rodiklis apskaičiuotas įvertinus, kad iki 2020 metų liepą įsigaliojusių nuostatų dėl vilkikų vairuotojų periodinio grąžinimo į jų registracijos ar gyvenamą vietą vežėjams statistiškai reikėjo apie 1,5 vairuotojo etato vienam vilkikui.

Be to, numatyta nustatyti užsienio šalių vežėjų vairuotojų komandiravimo į Lietuvą reikalavimus ir kitas nuostatas.

Administracinių nusižengimų kodekse turėtų būti nustatyta atsakomybė įmonių vadovams, jei jie nesilaikys reikalavimo vairuotojams grįžti į registracijos šalį ar į jo gyvenamąją vietą ar reikalavimo per nustatytą laiką grąžinti vilkiką į vežėjo registracijos vietą, o vairuotojams – jei jie nesilaikys reikalavimų dėl kassavaitinio poilsio laiko.

Administracinė atsakomybė būtų numatyta ir už vairuotojų darbo laiko ir jo apskaitos pažeidimus.

Kadangi įstatymų projektai įgyvendina ES teisės aktus ir juos reikėjo perkelti į nacionalinę teisę iki vasario 2 dienos, bus prašoma Seimo projektus svarstyti skubos tvarka.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi