Kovo 22 d. E. Macronas pateikė raštiškus atsakymus transporto organizacijoms, kuriuose pasisakė, kad transporto įmonės iš Centrinės ir Rytų Europos yra konkurencingos Prancūzijos vežėjams. Ką dabar, būdamas prezidentu, ruošiasi šiuo klausimu nuveikti Macronas? Ar jo veiksmai paveiks Lietuvos vežėjus?
Macrono idėjos transportui ir logistikai
E. Macrono požiūris į Europos Sąjungos transporto ir logistikos sektorių yra aiškus: reikia iš naujo peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje. Jo teigimu, Europos transporto darbuotojų (vilkikų vairuotojų) statusas nėra tinkamai apibrėžtas, todėl rinkos turi priimti tam tikrus darbuotojų darbo sąlygas reglamentuojančius aktus.
Naujo Prancūzijos prezidento nuomone, reikia didinti transporto priemonių kontrolę ir įvesti griežtesnes sankcijas, susijusias su nesąžininga konkurencija ir socialiniu dempingu. Kitaip tariant, galima tikėtis, kad prezidento veikla bus orientuota į šalies, o ne ES, interesus.
Ar tokie veiksmai galės būti įgyvendinti teisiškai?
Kaip teigia Vytautas Kleinauskas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” spaudos atstovas, naujieji Europos Sąjungos įstatyminiai aktai, kurie reglamentuos transporto sektorių, šiuo metu kuriami Europos Komisijoje ir galima tikėtis to, kad Europos Komisija atsižvelgs į visų šalių, ne tik į Prancūzijos, interesus.
Savo nuomonę ekspertas pagrindžia 1957 m. Romoje pasirašyta Europos Bendrijų steigimo sutartimi, kurioje “įtvirtintas įsipareigojimas užtikrinti laisvą transporto paslaugų teikimą visose ES narėse”.
Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatytas visiškas ES kelių transporto rinkų atvėrimas Lietuvos vežėjams per ne ilgesnį nei 5 m. laikotarpį po įstojimo. 2011 m. transporto baltojoje knygoje numatyta iki 2020 m. pašalinti visas kliūtis teikti transporto paslaugas visose ES narėse ir atverti kelių transporto rinkas kitų ES narių vežėjams”, – pateikia svarbius argumentus, įrodančius panašių veiksmų nelegalumą Vytautas Kleinauskas.
E. Macrono gresmė Lietuvos vežėjams
“Linavos” eksperto nuomone, E. Macronas atitols nuo šios problemos dėl svarbių priežasčių:
- Šalies vadovas negali sutelkti viso dėmesio komandiruojamų darbuotojų direktyvai, kadangi jo pareigos yra itin atsakingos ir apima daug sričių.
- Iniciatyvą jau perėmė Europos Komisija, tad Prancūzija šioje situacijoje galės tik išreikšti savo pastabas.
Ar taip yra iš tikrųjų, sunku pasakyti. Tereikia žvilgtelėti į Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Vokietijos Federacinę Respubliką dėl minimalios algos įstatymo (MiLoG), kuri tęsiasi jau dvejus metus ir kurios rezultatų vis nematyti, nors panašių veiksmų jau ėmėsi kitos ES valstybės.
Tačiau Lietuvos transporto sektoriaus ekspertai yra vis dėl to nusiteikę optimistiškai. Pasak Lietuvos vežėjų sąjungos Prezidento Mečislovo Atroškevičiaus, E. Macronas negalės pakenkti Lietuvai labiau, “nei tai padarė iki šiol”.
E. Macronas dalyvavo kaip Europos Sąjungos šalininkas, todėl jis negali pamiršti ES veikimo principų: laisvo paslaugų judėjimo. Atstovaudamas Europos Sąjungos interesams ir kartu inicijuodamas nuosavus prieštaringus įstatymus jis atsiduria keistoje situacijoje”, – pasakoja M. Atroškevičius.
Jo nuomone, nei Prancūzija, nei Vokietija galų gale negalės įgyvendinti reglamentavimo dėl užsienio vežėjų skaičiaus vidaus rinkose mažinimo, nes “praktikoje jų laikymasis, administravimas ir kontrolė bus pernelyg sudėtinga”.
Apribojus kitų šalių vežėjų veiklą Prancūzijoje, sumažėjusi konkurencija gali lemti transportavimo kainų kilimą ir kokybės kritimą. Už visą tai, kaip ir visada, sumokės galutinis vartotojas – tai yra ir E. Macrono rinkėjas”, – konstatuoja Vytautas Kleinauskas.
Nuotr.: Vikipedija
