„Sennder” tyrimų išvados reiškia, kad jei Lenkijos šalies vežėjai negaus prieigos prie atsinaujinančiosios elektros energijos, investuodami į elektrines transporto priemones jie iš tikrųjų didins išmetamųjų teršalų kiekį, o ne mažins.
Su elektra varomais sunkvežimiais Lenkijoje susiję duomenys labai skiriasi nuo kitose ES šalyse elektra varomų sunkiasvorių transporto priemonių. „Sennder” apskaičiavo, kad elektra varomi vilkikai Europoje vidutiniškai išmeta 63 proc. mažiau teršalų nei dyzeliniai.
„Jei pažvelgsime į tokias šalis, kaip Nyderlandai ar Vokietija, šis skaičius siekia 40-50 proc.,(…) Austrijoje ir Prancūzijoje (elektra varomų sunkvežimių – red.) išmetamųjų teršalų kiekis sumažėja 85-95 proc.”, – paaiškino G. Majoras-Exas.
Jis paaiškino, kad išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimuose daroma prielaida, kad vienam kilometrui sunaudojama 1,4 kWh elektros energijos. Jo teigimu, didėjant baterijų efektyvumui, sunaudojamų kWh skaičius mažės, taip prisidedant prie tolesnio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo.
Lenkijoje yra visiškai kitaip. „Sennder” vertinimu, tik šioje šalyje elektromobiliai lemia… didesnį išmetamųjų teršalų kiekį.
„Jei 2022 m. prijungtume savo elektrinę transporto priemonę prie elektros tinklo Lenkijoje, išmetamųjų teršalų kiekis padidėtų 10 proc.” – teigė M. Majoras-Exas.
Šį šokiruojantį rezultatą lėmė tai, kad Lenkija 79 proc. elektros energijos gauna iš iškastinio kuro. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Net 69 proc. elektros energijos šioje šalyje pagaminama iš anglies.
Analitinio centro „Ember” duomenimis, Lenkija siekia iki 2030 m. didinti atsinaujinančiosios energijos dalį tik iki 32-50 proc., t. y. gerokai mažiau nei „RePower EU” nustatytas 69 proc. tikslas.
„Sennder” atstovas pridūrė, kad Lenkijos vežėjai, norėdami realiai sumažinti išmetamo CO2 kiekį, turės įkrauti savo elektrines transporto priemones elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių.