Asociacijos teigimu, SADM nenori skirti kvotas net ir atsižvelgiant į tai, kad tūkstančiai vairuotojų negalėjo tęsti darbo Lietuvos įmonėse dėl karo Ukrainoje, o 20 proc. lietuviškų įmonių autoparkų, t.y. maždaug 12 tūkst. sunkvežimių, stovi tušti aikštelėse.
“Transporto sektorius yra trečia pagal dydį Lietuvos ūkio šaka, tad prognozuojama, kad dėl delsimo milijoninius nuostolius skaičiuos ne tik vežėjai, bet ir Lietuvos respublika, o jie su laiku tik didės”, – rašoma “Linavos” pranešime spaudai.
Asociacija pranešė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirašytame rašte vežėjai buvo informuoti, kad kol kas kvotų nebus. SADM ragino kalbėtis su profesinėmis sąjungomis. “Ministerija nusprendė neatsižvelgti į verslo organizacijų prašymus ir pabrėžė, kad kuo daugiau sprendimų drauge turėtų priimti darbdavius ir darbuotojus atstovaujančios organizacijos”, – rašo “Linava”.
Kuo ilgiau, tuo brangiau
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, bet koks galutinio sprendimo vilkinimas dėl papildomų kvotų skyrimo veda į vis didesnius nuostolius verslui ir valstybei. Jis siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad svarstant, ar skirti papildomas kvotas, neatsižvelgiama į labai svarbius faktus, pvz. sektorių poreikį.
„Vilkikų vairuotojai nuolatos yra profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše. O dėl susidariusios situacijos dabar turime jau nebe šimtus, o tūkstančius pavyzdžių, kai nepalengvėjus vairuotojų įdarbinimui Lietuvoje, potencialūs transporto sektoriaus darbuotojai „nuplaukia“ bei įsidarbina ten, kur įdarbinimo procedūros gerokai trumpesnės“, – sako Z. Buivydas.
Pasak jo, stipriai kerta per mūsų šalies įmonių konkurencingumą: kuo ilgesnis delsimas – tuo viskas kainuoja brangiau. Dėl to kenčia ne tik mūsų šalies vežėjai, kurie netenka jiems reikalingos darbo jėgos bei mažina veiklos apimtis, bet ir valstybė, nes transporto sektorius sudaro maždaug dešimtadalį šalies BVP
Kaimynams geriau
“Linava” aiškina, kad Lietuvoje viešėjusi ir praėjusią savaitę su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen susitikusi IRU generalinės atstovybės Briuselyje vadovė Raluca Marian pastebėjo, kad net Europos Parlamente buvo kalbėta apie Lenkiją ir Lietuvą bei jose priimamus dirbti vairuotojus iš ne ES šalių.
IRU atstovė R. Marian akcentavo, kad esminis skirtumas tarp šių kaimyninių šalių yra būtent tas, jog Lenkijoje vairuotojai ne tik įdarbinami iš trečiųjų šalių, bet ir dokumentų tvarkymas ten trunka kelis kartus trumpiau nei Lietuvoje. Pasak Z. Buivydo, dėl antrus metus iš eilės išsekusio metinio kvotų limito Lietuvos transporto verslas susiduria su didesnėmis nei kaimyninės šalys biurokratinėmis kliūtimis, kai valstybinės institucijos apkraunamos beprasmiškais darbais.
„Tai, jog greitai tirpsta šiems metams skirtos 16 tūkst. kvotų, buvo aiškiai matyti dar šių metų viduryje. Jau tuomet pabrėžėme, jog papildomos kvotos – tai galimybė įmonėms dirbti pilnu pajėgumu ir sumokėti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Vis dar tikimės, kad į mūsų prašymus skirti papildomas kvotas galiausiai bus atsižvelgta. Tik faktas, kad nuostolių jau neišvengsime, o norint, kad jie būtų mažesni, papildomas kvotas skirti būtina kiek tik įmanoma greičiau“, – pabrėžia Z. Buivydas.
Lietuvoje šiuo metu dirba beveik 80 tūkst. tolimųjų krovininių transporto vairuotojų. Tai yra maždaug 2 tūkst. daugiau, nei 2021 m. tuo pačiu metu. Kvotų sistemą Lietuva pradėjo taikyti 2021 m.