Sektoriuje, kuriame grynosios maržos dažnai siekia 1–3 proc., tai nėra simbolinis dydis. Pagal „Federtrasporti“ skaičiavimus, 6 tūkst. eurų per metus vienam sunkvežimiui reiškia maždaug 40–60 eurų brangesnį tipinį 400 km reisą. 20 vilkikų parkui tai sudarytų apie 120 tūkst. eurų papildomų metinių kaštų.
Jeigu įmonės metinė apyvarta siekia, pavyzdžiui, 5–7 mln. eurų, tokia suma gali „suvalgyti“ didelę dalį pelno arba net pastūmėti rezultatą į minusą – ypač jei kainų padidinimo klientams perkelti nepavyks.
Nors ETS2 taikymas transportui buvo atidėtas iš 2027 m. į 2028 m., tai nekeičia struktūrinės problemos: degalai taps brangesni dėl anglies kainos komponento.
Technologinė alternatyva
Teoriškai ETS2 turėtų skatinti spartesnę parko dekarbonizaciją. Tačiau sunkiajame transporte alternatyvos dar nėra ekonomiškai neutralios.
Elektriniai ar vandeniliniai vilkikai šiandien kainuoja 2–3 kartus daugiau nei „Euro VI“ dyzeliniai modeliai. Įkrovimo ar vandenilio infrastruktūra daugelyje šalių tebėra fragmentiška. Be to, daliai tarptautinių maršrutų elektriniai sprendimai dar neturi pakankamo nuotolio ar infrastruktūrinio palaikymo.
Tai reiškia, kad bent artimiausiu laikotarpiu dalis įmonių bus priverstos mokėti už emisijas, neturėdamos realios galimybės greitai pereiti prie nulinės emisijos sprendimų.
Ar kaštai bus perkelti klientams?
Teoriškai anglies kainos komponentas galėtų būti įtrauktas į kuro priemokas (fuel surcharge). Praktikoje tai priklausys nuo derybinės galios.
Didieji logistikos užsakovai gali sutikti su automatiniu indeksavimu. Tačiau mažesni vežėjai, dirbantys per tarpininkus ar spot rinkoje, gali susidurti su kainų spaudimu ir rizika, kad papildomos išlaidos liks jų sąskaitoje.
Tokiu atveju ETS2 taps ne tik klimato, bet ir rinkos struktūros klausimu – stipresni konsoliduos rinką, silpnesni trauksis.
3 mlrd. eurų – pasirengimui iš anksto
Lygiagrečiai Europos investicijų bankas kartu su Europos Komisija pradėjo 3 mlrd. eurų finansavimo iniciatyvą „ETS2 Frontloading Facility“. Ji skirta padėti sektoriams, kuriems bus taikoma ETS2, pasiruošti iš anksto – dar iki sistemos starto.
Lėšos galėtų būti naudojamos nulinės emisijos transporto priemonėms įsigyti, įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūrai plėtoti, taip pat energinio efektyvumo sprendimams diegti.
Tačiau tai – finansinis instrumentas, o ne tiesioginė kompensacija. Investicijos reiškia papildomą skolą ar kapitalo poreikį, o ne išlaidų išnykimą.
Kaina ar strateginis lūžis?
ETS2 kelių transportui gali tapti dviem skirtingais scenarijais. Vieniems – papildomu mokesčiu, mažinančiu maržas ir didinančiu rinkos koncentraciją. Kitiems – paskata spartinti modernizaciją ir ilgainiui sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Atsakymas priklausys nuo trijų veiksnių: anglies kainos lygio, realios finansinės paramos prieinamumo ir to, kiek rinkos dalyviai sugebės papildomus kaštus perkelti grandinės aukštyn.
Aišku viena – kai pelningumas skaičiuojamas procento dalimis, 6 tūkst. eurų vienam vilkikui per metus nebėra teorinė diskusija. Tai tampa strateginiu verslo sprendimu.
