Vitenberge įsikūrusios ekspedicijos vadovė Natalie Ehrlich pripažįsta, kad net turint užsakymų, dalis vilkikų negali būti eksploatuojami.
„Situacija tampa kritinė – vairuotojų trūkumas reiškia nepanaudotą parką ir priverstinį užsakymų atsisakymą“, – sako ji.
Problemos mastą iliustruoja ir asmeninės istorijos. Torstenas Plaulis, buvęs konkurso „Saugiausias sunkvežimio vairuotojas Vokietijoje“ laureatas, pasitraukė iš vairuotojo darbo ir šiandien vadovauja vairavimo mokyklai. Jo teigimu, viena esminių priežasčių – kasdien patiriamas spaudimas ir socialinio pripažinimo stoka.
Anot jo, vairuotojai susiduria ne tik su griežtais terminais ir ilgomis darbo valandomis, bet ir su nepagarbiu požiūriu klientų ar krovinių gavėjų vietose. Tai, pasak buvusio vairuotojo, ryškiai kontrastuoja su kai kuriomis kitomis ES šalimis, kur profesija vertinama labiau.
Demografinė spraga ir augantys personalo kaštai
Vokietijos vežėjų asociacijos „Bundesverband Güterverkehr Logistik und Entsorgung“ (BGL) duomenimis, šiuo metu šalyje trūksta apie 100 tūkst. profesionalių vairuotojų (kiti šaltiniai nurodo 120 tūkst.). Kasmet į pensiją išeina apie 30 tūkst. vairuotojų, o juos pakeičia tik maždaug 15 tūkst. naujų specialistų.
Naujų darbuotojų vis dažniau ieškoma užsienyje, daugiausia Rytų Europoje, tačiau tai neišsprendžia problemos iš esmės. Personalo kaštai kyla, o didesni atlyginimai ne visada gali būti perkelti į frachto tarifus.
Papildoma kliūtis – didelė įėjimo į profesiją kaina. C kategorijos vairuotojo pažymėjimas Vokietijoje kainuoja iki 8 tūkst. eurų, be to, būtini papildomi mokymai, pavyzdžiui, pavojingų krovinių vežimui.
Atlyginimai pasiekia ribą, bet sprendimo negarantuoja
Tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimai Vokietijoje svyruoja nuo 2,7 tūkst. iki 4 tūkst. eurų bruto per mėnesį. Tačiau sektoriaus atstovai pabrėžia, kad vien atlyginimų didinimas problemos neišspręs.
„Profesija turi vėl tapti patraukli. Reikia mažinti biurokratiją, supaprastinti kvalifikacijų pripažinimą, palengvinti imigraciją ir investuoti į vairuotojams skirtą infrastruktūrą“, – teigia N. Ehrlich.
Nepanaudotas parkas – tiesioginiai nuostoliai
Kiekvienas stovintis sunkvežimis generuoja kaštus: lizingo įmokos, draudimas, techninė priežiūra ir prarastos pajamos tiesiogiai mažina įmonių pelningumą. Net ir esant pilniems užsakymų portfeliams, vairuotojų trūkumas sukuria prastovas, kurias dar labiau paaštrina bendras ekonomikos sulėtėjimas.
Ekspertai perspėja, kad situacijai nesikeičiant, vairuotojų trūkumas gali tapti vienu pagrindinių veiksnių, ribojančių kelių transporto pajėgumus Vokietijoje ir visoje Europoje.
Europos masto problema
Į problemos mastą atkreipia dėmesį ir Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU). Organizacijos duomenimis, Europoje šiuo metu trūksta beveik 500 tūkst. vairuotojų, o jaunesni nei 25 metų darbuotojai sudaro mažiau nei 5 proc. visų vairuotojų.
IRU pabrėžia, kad kelių transportas sudaro apie 75 proc. visų krovinių vežimo apimčių Europoje, todėl vairuotojų trūkumas kelia sisteminę riziką. Organizacija ragina ES institucijas imtis konkrečių veiksmų: supaprastinti mobilumo taisykles, suderinti socialinio draudimo sistemas, palengvinti darbuotojų judėjimą ir užtikrinti vienodas sąlygas ES bei trečiųjų šalių vairuotojams.
