TransInfo

Polisen.se nuotr.

Policija vairuotojo kortelės ieškojo… trumpikėse. Žmogaus teisių atstovas: „Toks poelgis neteisėtas”

Praėjusią vasarą Europos žiniasklaidoje nuskambėjo istorija apie kontrolę, kurios metu sunkvežimio vairuotojui teko kone nusirengti nuogai. Neseniai šiuo klausimu poziciją pareiškė skundus tiriantis dėl žmogaus teisių pažeidimų Švedijos ombudsmenas, kuris policijos elgesį pripažino neteisėtu.

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės

„Neįprastas patikrinimas įvyko praėjusių metų rugpjūtį Švedijos regione Norbotene. Policija tada sustabdė du sunkvežimių vairuotojus, kurie, patikrinus tachografo rodmenis, buvo įtariami, kad pasinaudojo svetima vairuotojo kortele. Todėl pareigūnai nusprendė apieškoti sunkvežimių kabinas, o vienam iš vyrų liepė išsirengti beveik nuogai ir ieškodami dokumento su žibintuvėliu pažvelgė į trumpikes“, – praneša Švedijos transporto portalas trailer.se. Tačiau jie ten nieko įtartino nerado.

Ombudsmenas pareiškė savo nuomonę

Po įvykio vairuotojai Švedijos ombudsmenui pateikė skundą dėl policijos veiksmų. Žmogaus teisių atstovas paprašė policijos pasiaiškinimų ir neseniai pateikė nuomonę dėl šio įvykio.

Įdomu tai, kad atstovas pažymi, kad teisė patekti į transporto priemonės patikrinimo kelyje metu pagal nuostatą, kuria vadovavosi policija, suponuoja poreikį atlikti patikrinimą pagal Transporto priemonių įstatymą. Tai visų pirma reiškia techninės įrangos, pvz., tachografo tipo ir jo įrengimo, veikimo ir naudojimo patikrinimą. Svetimo vairuotojo kortelės ieškojimas kabinoje nepatenka į Transporto priemonių įstatymo taikymo sritį ir yra veikla, kuriai, anot ombudsmeno, reikalingas sprendimas remiantis elgesio kodeksu. Tačiau aptariamo patikrinimo atveju tai nebuvo padaryta.

Ombudsmenas kritikuoja ir paties vairuotojo apiešką. Paieškoje dalyvavęs policijos inspektorius prisipažino, kad patraukė vairuotojo trumpikes, kad pažiūrėtų į jas su žibintuvėliu.

Pasak atstovo, sprendimą dėl kūno apžiūros visų pirma turėtų priimti tyrėjas, prokuroras arba teismas. Policijos pareigūnas tokį sprendimą gali priimti tik tada, kai yra vadinamasis „pavojus dėl vilkinimo“. Tai rizika, kad įtariamasis gali atsikratyti įrodymų, kol policija negauna kompetentingos institucijos sprendimo.

Ombudsmenas mano, kad šiuo atveju tokios rizikos greičiausiai nebuvo, todėl policijos sprendimas vietoje atlikti apžiūrą buvo klaidingas.

Paantraštės