Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, vasario mėnesį, lyginant su sausiu ir atsižvelgus į sezono svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., o visoje ES – 0,7 proc. 2018 m. sausį pramonės gamyba euro zonoje ir visoje ES krito atitinkamai 0,6 ir 0,3 procento.
2018 m. vasarį, lyginant su tuo pačiu 2017-ųjų mėnesiu, euro zonos pramonės gamyba išaugo 2,9 proc., o visoje ES fiksuotas 3,1 proc. prieaugis.
Gamyba Lietuvoje
Lietuvoje antrąjį šių metų mėnesį, lyginant su sausiu, pramonės gamybos apimtys sumažėjo daugiausiai visoje ES – 3,8 proc., bet, lyginant su 2017 m. vasariu, paaugo 2,1 proc.
Mėnesinį pramonės gamybos kritimą euro zonoje daugiausiai lėmė 3,6 proc. kritusi kapitalo prekių gamyba, 2,1 proc. sumažėjusi ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, 0,8 proc. kritusi tarpinio vartojimo prekių gamyba, o trumpalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys smuktelėjo 0,5 proc. Tuo tarpu energijos gamyba per mėnesį išaugo 6,8 proc.
Visoje ES kritimą lėmė 2,7 proc. sumažėjusi kapitalo prekių gamyba, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba krito 1,6 proc., tarpinių prekių gamyba smuko 1 proc., trumpalaikio vartojimo prekių – 0,4 proc., o energijos gamyba pašoko 5,1 proc.
Gamyba Europos Sąjungoje
Be Lietuvos, vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, daugiausiai pramonės gamyba krito Estijoje (2,7 proc.), Maltoje ir Portugalijoje (2,3 proc.). Didžiausi prieaugiai fiksuoti Latvijoje ir Nyderlanduose (po 3,9 proc.) bei Kroatijoje (2,1 proc.).
2018 m. vasarį, lyginant su tuo pačiu 2017 m. mėnesiu, 2,9 proc. euro zonoje siekusiam pramonės gamybos augimui didžiausią įtaką turėjo 5,7 proc. išaugusi energijos gamyba, 2,9 proc. pašokusi tarpinių prekių gamyba, trumpalaikio vartojimo prekių gamybos rodiklis išaugo 2,4 proc., kapitalo prekių – 2,2 proc., o ilgalaikio vartojimo prekių – 0,8 proc.
Tuo tarpu visoje ES analogišku laikotarpiu didžiausią įtaką pramonės gamybai turėjo energetikos gamyba (4,6 proc. prieaugis), kapitalo prekių gamyba (3,2 proc.), tarpinės prekės (3,1 proc.), trumpalaikio vartojimo (2,2 proc.) ir ilgalaikio vartojimo (2,1 proc.) prekės.
Visoje ES vasarį, lyginant su tuo pačiu 2017 m. mėnesiu, pramonės gamyba daugiausiai paaugo Latvijoje (8,7 proc.), Lenkijoje (7,5 proc.) ir Slovėnijoje (7,2 proc.). Nuosmukiai fiksuoti Maltoje (7,7 proc.), Graikijoje (1,9 proc.) ir Bulgarijoje (1 proc.).