„Lageryje žmogus buvo priedas prie kastuvo, o Lietuvoje imigrantas yra matomas kaip priedas prie automobilio“, – interviu LRT.lt portalui teigia prokurorė.
Sisteminis išnaudojimas
Pasak E. Ignatavičiūtės, per pastaruosius metus pati tyrimų metodika tapo efektyvesnė – teisėsauga geriau perprato transporto ir logistikos sektoriaus veikimo mechanizmus, darbo laiko apskaitos subtilybes, finansinių srautų analizę bei Mobilumo paketo reikalavimus. Tačiau pati problema, jos teigimu, neišnyko.
„Mano vertinimu, Lietuvoje susiduriame su sisteminiu išnaudojimu logistikos sektoriuje. Dauguma įmonių veikia panašiais modeliais“, – sako ji.
Šiuo metu prokurorės žinioje – daugiau nei šešios Lietuvoje veikiančios logistikos įmonės, kurių atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai. Tai – tik dalis bendro paveikslo, nes kitose apygardose gali būti vykdomi ir kiti tyrimai.
„Imigrantas – numeris tabelyje“
Prokurorė atkreipia dėmesį, kad į Lietuvą atvykstantys vairuotojai – dažniausiai iš Tadžikistano, Uzbekistano, Kirgizijos – tikisi europinių standartų ir veikiančių institucijų. Tačiau realybė, pasak jos, dažnai būna kitokia.
„Užsienietis vairuotojas lietuviškoje verslo struktūroje (…) yra numeris tabelyje. Jis yra antrarūšis, neturintis jokių teisių: „Džiaukis, kad priėmėme ir dar pagalvosime, kiek tau suteikti darbo, kiek už jį sumokėti“, – teigia E. Ignatavičiūtė.
Ji kritikuoja ir vadinamąjį „popierinį balaganą“ – situacijas, kai institucijoms teikiami dokumentai neatspindi realios padėties. Anot jos, dokumentai dažnai būna tvarkingi, tačiau už jų gali slėptis visai kita tikrovė. Darbuotojai neretai neturi prieigos prie dokumentų, o kartais, prokurorės teigimu, reikalingi duomenys netgi slepiami nuo teisėsaugos.
Ilgi tyrimai
Tyrimai šioje srityje yra sudėtingi ir apimties prasme milžiniški. Norint nustatyti, ar darbo užmokestis apskaičiuotas tinkamai, ar nepažeistos darbo ir poilsio laiko normos, reikia rinkti liudijimus, analizuoti apskaitos dokumentus, pasitelkti specialistus.
„Tyrimas yra sudėtingas ir negali būti ir greitas, ir kokybiškas“, – sako prokurorė.
Net ir perdavus bylą teismui, procesas gali užtrukti. Užsieniečių apklausos su vertėjais, sudėtingos finansinės schemos, teismų užimtumas – visa tai ilgina kelią iki galutinio sprendimo. O kol sprendimas pasiekia teismą, dalies nukentėjusiųjų motyvacija ir tikėjimas teisingumu gali išblėsti.
„Miegokite ramiai, kol mes ateisime“
Nepaisant sudėtingumo, prokurorė siunčia aiškią žinią verslui.
„Visada sakau: miegokite ramiai, kol mes ateisime. Jei pas jus viskas gerai – miegokite ramiai. Tačiau jeigu ne, laikas sunerimti“, – teigia ji.
Jos teigimu, pats ikiteisminio tyrimo pradėjimas jau yra prevencinė priemonė. Transporto sektorius glaudžiai bendrauja, įmonės stebi viena kitą, todėl informacija apie pradėtus tyrimus skatina verslus peržiūrėti savo veiklos modelius.
Prokurorė pabrėžia, kad jos tikslas – ne „žlugdyti verslą“, o užkirsti kelią sisteminiams pažeidimams. „Nebūsiu bendrininke tos sistemos, kuri ignoruoja šią problemą“, – sako ji.
Augantis sektorius ir klausimai
Tuo metu oficialūs duomenys rodo, kad sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius Lietuvoje per metus išaugo daugiau nei 4 tūkst. ir pasiekė 91,6 tūkst. Tačiau prokurorė kelia klausimą, ar už darbo jėgos trūkumo deklaracijų neslypi pigios darbo jėgos išnaudojimo modeliai.
Anot jos, būtina analizuoti realius rodiklius, nedraudiminius laikotarpius, darbo apskaitos duomenis ir vertinti, ar tikrai sektoriui reikia tiek papildomų darbuotojų, ar problema slypi darbo organizavimo kultūroje.
Išnaudojimo formos keičiasi
2025 m. rugpjūtį paskelbtoje Seimo kontrolierių tarnybos ataskaitoje nurodoma, kad pradėti 22 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, iš jų 10 – dėl priverstinio darbo, daugiausia transporto sektoriuje, skelbia VZ.lt portalas.
Iš trečiųjų šalių atvykę darbuotojai į Lietuvą pateko legaliai, tačiau susidūrė su išnaudojimu: nemokėtais atlyginimais, viršvalandžiais, netinkamomis darbo ir gyvenimo sąlygomis.
Prokuratūrų duomenys rodo, kad išnaudojimo būdai keičiasi – vietoje dokumentų atėmimo vis dažniau taikoma ekonominė prievarta. Vairuotojams skiriamos neteisėtos baudos, dirbtinai kuriamos skolos už tariamus pažeidimus. 2025 m. patikrinimai taip pat atskleidė mobilumo paketo reikalavimų nepaisymą, ypač vairuotojų negrąžinimą poilsiui į gyvenamąją vietą.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad realus nukentėjusiųjų skaičius gali būti didesnis, nes užsieniečiai vairuotojai, bijodami prarasti leidimus gyventi Lietuvoje, vengia kreiptis į teisėsaugą.
