TransInfo

“Rail Baltica” intermodalinis potencialas. “2020 m. statybos prasidėjo visose trijose šalyse”

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės
|

26.01.2021

Geležinkelio transporto infrastruktūros projekto „Rail Baltica“ sėkmė priklauso nuo to, ar visos Baltijos šalys sugebės jį įgyvendinti vienodu tempu, praneša AS “RB Rail” atstovai. 2020 m. statybos prasidėjo visose trijose šalyse. 

Šiuo metu Taline baigiamas Saustinomos viadukas, Lietuvoje rekonstruojamas Kauno geležinkelio mazgas bei vykdomo statybos darbų pirkimai ruožui Kaunas-Latvijos siena. Tuo tarpu Rygoje praeitų metų pabaigoje prasidėjo tarptautinės geležinkelio stoties statybos.

Prasidėjo taip pat „Rail Baltica“ linijos projektavimo darbai: Estijoje ir Latvijoje vyksta visos geležinkelio linijos, o Lietuvoje – nuo Kauno iki Latvijos sienos. Šiuo metu rengiami ir sekcijų Kaunas–Vilnius bei Kaunas–Lenkijos siena specialieji planai, kuriuos užbaigus bus rengiamas preliminarus projektas.

“RB Rail” teigimu, Lietuva pirmoji pradėjo pagrindinės projekto linijos statybos darbų pirkimus. Iš viso jų yra keturi – sankasos ir inžinerinių statinių ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos, ilgiausio Baltijos šalyse tilto per Neries upę statyboms ir automobilių kelių tiesimo darbams. 

“Lietuvoje taip pat užbaigti žemės išpirkimo darbai nuo Kauno iki Latvijos sienos. Šis procesas Latvijoje ir Estijoje įsibėgės šiemet, kai bus patvirtinti pagrindinės linijos projektai“, – teigė Marius Narmontas, „RB Rail“ Lietuvos filialo vadovas.

Krovininiai terminalai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

2020 m. buvo priimtas sprendimas visoje linijoje suprojektuoti regionines stotis. Lietuvoje jų bus 11, Latvijoje – 17, o Estijoje – 12. Regioniniai traukiniai išvystys maksimalų 200 km/val. greitį. Kiekviena šalis dėl regioninių paslaugų spręs pati, bet jau dabar aišku, kad „Rail Baltica“ užtikrins ne tik tarptautines, bet ir vietines greitojo geležinkelio paslaugas.

Taip pat praeitais metais Lietuvoje europinė geležinkelio vėžė buvo nutiesta iki Kauno intermodalinio terminalo, Latvijoje paskelbtas Salaspilio krovinių terminalo projektavimo konkursas, o Estijoje jau projektuojami Mūgos ir Pernu terminalai. Latvijoje infrastruktūros priežiūros bazės bus įkurtos Skulkse ir Iecavoje, o riedmenų priežiūros depas įsikurs Jaunmarupėje. Lietuvoje infrastruktūros priežiūros bazės planuojamos Palemone ir Panevėžyje.

Jungtis su Vakarų Europos šalimis

„Rail Baltica“ eksploatacijos plane numatyti nuolatos į Varšuvą ir Berlyną kursuojantys traukiniai. Padedama Europos Sąjungos, Lenkija modernizuoja savo geležinkelių tinklą ir traukinių greitį priartins prie „Rail Balica“ techninių parametrų – 120 km/val. krovininiams traukiniams (200 km/val. keleiviniams). 

Lenkijoje 99 km „Rail Baltica“ geležinkelio jau sujungė Varšuvą ir Čiževą, praėjusiais metais pasirašyta 753 mln. Eur vertės ruožo Čiževas–Balstogė statybos sutartis, o 100 km ilgio ruožas Balstogė–Elkas šiuo metu projektuojamas, netrukus bus gauti statybos leidimai. Šiuo metu taip pat vykdomos studijos, reikalingos ruožo Elkas–Trakiškės statybos darbų planavimui.

„Jungtis su Lenkija „Rail Baltica“ projektui yra ypač svarbi. Džiaugiuosi, kad jau neužilgo sukursime europinę greitojo geležinkelio jungtį be jokių kompromisų“, – pridėjo M. Narmontas.

AS “RB Rail” – bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonė, įsteigta įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą – sukurti greitojo geležinkelio infrastruktūrą nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos. „RB Rail AS“ yra projekto „Rail Baltica“ centrinis koordinatorius, atsakingas už globalaus projekto projektavimą, statybą ir rinkodarą.

AS “RB Rail” pranešimas spaudai/AS “RB Rail”/litrail.lt nuotr.

Paantraštės