Dar 2020 m. pasaulinė šaltos grandinės logistikos rinka buvo vertinama apie 186 mlrd. Eur. Bendrovės „Allied Market Research“ ataskaitoje „Šaltųjų grandinių logistikos rinka“ apskaičiuota, kad iki 2030 m. rinkos vertė sieks virš 720 mlrd. Eur.
Tačiau, pasak „Transport Intelligence“ analitikų, šis lygis jau seniai pasiektas. Tiesą sakant, jų skaičiavimais, rinkos vertė jau prieš trejus metus pasiekė 764,2 mlrd. Eur. Daugiausia tai lemia Kinija ir besiformuojančios rinkos, o žvelgiant į krovinių struktūrą – maisto produktai.
„Globalizacija ir pasaulinės prekybos augimas turėjo įtakos maisto ir žemės ūkio produktų importui iš tolimų šalių, todėl produktai turi būti vežami tinkamomis sąlygomis“, – sakė „trans.iNFO“ analitikas Michalas Pakulnevičius.
Klientas – tyrinėtojas ar užkariautojas
Pirmaisiais XXI a. metais išryškėjo naujos pasaulinės vartotojų tendencijos. Viena vertus, tai buvo vegetarizmas ir veganizmas, susiję su didėjančiu aplinkosauginiu sąmoningumu.
„Tuo pat metu pusgaminių (paruoštų patiekalų) segmentas išgyveno aukso amžių, kurį lėmė didėjantis gyvenimo tempas, laiko trūkumas“, – teigia Antoni Zbytniewskis, „Raben Group“ bendrovės „Fresh Logistics Polska“ verslo plėtros vadovas.
Tačiau COVID-19 pandemija iš esmės pakeitė vartotojų įpročius. Kaip vaizdžiai apibūdina ekspertas, „iš kulinarinių tyrinėtojų tapome užkariautojais“.
„Viską, ką buvome kruopščiai surašę į sąrašą, krovėme į vežimėlius, ir tai turėjo užtekti šeimai visai savaitei. Todėl šviežių produktų pardavimo apimtis sumažėjo. Vyravo ilgesnio galiojimo termino produktai – sausi, birūs, konservuoti ir šaldyti. Tuo pat metu, užsidarę namuose ir tam tikra prasme verčiami naujų aplinkybių, pradėjome daugiau laiko praleisti virtuvėje ir patys gaminti maistą“, – pasakoja jis.
Po pandemijos susidomėjimas šviežiais produktais ėmė atsigauti. Išaugo importuojamų produktų, ypač išskirtinių ir egzotinių, paklausa.
„Taip tam tikra prasme išreiškėme gyvenimo džiaugsmą ir pabrėžėme sugrįžimą į normalų gyvenimą“, – teigia A. Zbytniewskis.
Klestėjimą sustabdė sparčiai augančios maisto kainos.
„Vėl ėmė keistis mitybos įpročiai, nes nebegalėjome sau visko leisti. Šviežias maistas yra brangiausias. Pirmiausia aukščiausios kokybės švieži produktai buvo pakeisti pigesniais analogais, o toliau didėjant kainoms šviežias maistas ėmė užimti vis mažiau vietos parduotuvėje“, – pasakė „Fresh Logistics“ atstovas. Tačiau jis įspėja, kad „šviežių produktų rinka yra labai dinamiška, o pirkėjų ir klientų lūkesčiai daro didelę įtaką šiai dinamikai“.
Tuo tarpu klientai taip pat pradėjo vis daugiau dėmesio skirti maisto nešvaistymo klausimui.
„Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka transportavimui ir saugojimui šaldytuve, nes šie sprendimai prailgina produktų galiojimo laiką. Be to, dabar vartotojai vis daugiau dėmesio skiria maisto kokybei, o tai taip pat svarbu kalbant apie vežimą“, – pastebi „Girtekos“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomaszas Weberis.
Investicijos į technologijas
Visa tai lemia, kad investicijos į automatizuotus ir skaitmeninius sprendimus šiandien yra labai svarbios.
„Klientai priprato prie matotumo (real time visibility) sprendimų ir nori realiuoju laiku gauti naujausią informaciją apie savo krovinius“, – aiškina M. Weberis.
Tai patvirtino ir A. Zbytniewskis. „Dėl trumpo ir itin trumpo šviežių produktų galiojimo laiko pristatymo laikas yra labai ribotas. Todėl vienas iš kliento lūkesčių, kurių jis tikisi iš logistikos operatoriaus, yra informuoti klientą apie kliūtis, trukdančias įvykdyti užsakymą, kuo arčiau to momento, kai tokia rizika atsiranda“, – teigia jis.
Todėl naudojami puspriekabėse sumontuoti siųstuvai, kurie realiuoju laiku stebi temperatūrą, maršrutų planavimas naudojant dirbtinį intelektą (atsižvelgiant, pavyzdžiui, į spūsčių lygį keliuose), savalaikio išvažiavimo ir įvažiavimo į sandėlius priežiūra naudojant programas.
Nenuostabu, kad pasaulinė šaltosios logistikos tiekimo grandinės stebėsenos rinka iki 2026 m. bus verta daugiau nei 10 mln. dolerių. 2021 m. jos vertė siekė iki 4,7 mlrd. dol., skelbia „MarketsandMarkets“.
Automatizavimas sandėliuose
Panašiai operacijos automatizuojamos ir sandėliavimo srityje, kur stebimas atsargų lygis, pavyzdžiui, pagal partijos numerį arba galiojimo terminą.
„Modernios IT sistemos, užtikrinančios nuolatinį keitimąsi duomenimis su kliento ERP sistema, leidžia tinkamai valdyti ir realizuoti prekes – sistemoje atsižvelgiama į konkrečius klientų reikalavimus, pvz., minimalų tinkamumo vartoti terminą pristatymo metu. Sistemos taip pat užtikrina prekių atsekamumą visoje logistikos grandinėje, o tai ypač svarbu, kai reikia išimti iš rinkos visą prekę arba tam tikrą partiją“, – aiškina A. Zbytniewskis.
Jis primena, kad, be WMS, svarbiausias šalčio grandinės elementas yra „transporto stebėjimo sistema, vadinamoji TMS (Transporto valdymo sistema), su kuria galima suplanuoti optimalų krovinio maršrutą, sekti transporto užsakymo būklę, apskaičiuoti pakrovimo vietą ar krovinio sąnaudas“.
Sistemos – dar ne viskas, operatoriai taip pat investuoja į automatizavimą ir robotiką.
„Kaip pavyzdį galima pateikti robotus, skirtus vienetams, sudarytiems iš daugiau nei vieno tam tikro produkto skonio, ruošti. Kitas pavyzdys – etikečių klijavimas arba reklaminių rinkinių kūrimas naudojant automatizuotas linijas. Maisto produktų gamintojas ne tik įgyja galimybę dinamiškai tenkinti kliento reikalavimus, bet ir pašalina riziką, susijusią su prekių, kurias reikia papildomai apdoroti, paklausos svyravimais – jei šis procesas būtų vykdomas kliento gamykloje. Logistikos operatorius, turėdamas prekių atsargų savo sandėlyje, teikia tokias paslaugas pagal konkretų gavėjo užsakymą, priduria ekspertas“, – sako ekspertas.
Ekologiški sprendimai yra privalomi
Atsižvelgiant į augančią šaltos grandinės logistikos rinkos vertę, CO2 emisijų mažinimo klausimas jau dabar yra vienas svarbiausių vežėjams ir logistikos operatoriams. Tačiau jie vieningai pabrėžia, kad yra tik vieni iš daugelio aptariamos grandinės dalyvių.
„Norėčiau, kad ekologija išeitų iš deklaratyvumo zonos. Viena vertus, modernus laivynas ir kiti ekologiniai sprendimai yra „privalomi“ sudarant naujas sutartis ar dalyvaujant konkursuose. Kita vertus, rinkos patirtis rodo, kad ESG neįmanoma be visų dalyvių bendradarbiavimo ir bendros rinkos atsakomybės, o didelė dalis tiesiog negali sau to leisti. Reikia sisteminių, daugelio suinteresuotųjų šalių sprendimų“, – pabrėžia „Fresh Logistics“ atstovas.
Panašios nuomonės laikosi ir T. Weberis. „Logistikos įmonės turės glaudžiai bendradarbiauti su gamintojais, klientais ir tiekėjais, kad užtikrintų, jog maisto ir (arba) vaistų transportavimas ir toliau tvariai užpildytų prekybos centrų lentynas“, – aiškina jis.
„Girteka“ yra įsipareigojusi naudoti nulinės emisijos transporto priemonių parką ir mokyti vairuotojus mažinti degalų sąnaudas.
„Kadangi 2022 m. sunkvežimiai nuvažiavo daugiau nei 2,8 trilijono kilometrų, net ir menkiausi pokyčiai gali turėti didžiulį poveikį“, – tvirtina M. Weberis.
Įmonė taip pat plėtoja intermodalinį transportą, kuriuo, pasak jos atstovo, pavyko „sutaupyti daugiau kaip 17 mln. kg CO2 pristatant daugiau kaip 17,6 tūkst. siuntų geležinkeliais“.
Savo ruožtu „Fresh Logistics“ pabrėžia savo investicijas į nulinės taršos sandėlių infrastruktūrą – ekologiškas šaldymo sistemas su amoniaku, sandėlio vežimėlius, varomus ličio jonų elementais, ir „puspriekabes su pertvaromis, leidžiančias viena transporto priemone vežti krovinius, kuriems reikalingas skirtingas temperatūros diapazonas“.
Šaltos grandinės logistika: 2024-ųjų problemos ir tendencijos
COVID-19 pandemija suteikė didelį postūmį šaltos grandinės logistikos plėtrai. Padidėjusi vaistų, vakcinų ir kitų medicinos produktų saugojimo ir transportavimo kontroliuojamoje temperatūroje paklausa tapo pagrindine šios logistikos sektoriaus varomąja jėga. Viešosios ir privačios investicijos į šaldymo sandėliavimo ir transportavimo infrastruktūrą taip pat didėjo.
Be to, senėjanti Europos visuomenė skatina tolesnę farmacijos sektoriaus plėtrą, o tai didina šaltos grandinės paslaugų paklausą. Paklausa sukuria pasiūlą, o tai savo ruožtu skatina farmacijos produktų vežimu užsiimančių logistikos įmonių skaičiaus augimą.
Tarptautinis operatorius „Maersk“ savo elektroninėje knygoje „Šaltos grandinės logistika Europoje“ pažymi, kad pasaulinės viduriniosios klasės augimas ir jos gebėjimas daugiau vartoti taip pat skatina šios pramonės šakos plėtrą.
Sveikos gyvensenos, taigi ir sveiko maisto, tendencija prisidėjo prie gamybos apimčių didėjimo ir pasaulinės prekybos vaisiais ir daržovėmis, ypač tarp Europos ir Šiaurės Amerikos, plėtros. JT „Comtrade“ duomenų bazės duomenimis, 2022 m. Europos Sąjunga importavo daržovių, vaisių ir riešutų už 6,96 mlrd. JAV dolerių. 2022 m. gruodį Europai teko 43 proc. visos pasaulinės prekybos šviežiais vaisiais ir daržovėmis vertės, remiantis Importo iš besivystančių šalių skatinimo centro (CBI) duomenimis.
Dėl didėjančių prekybos apimčių atsiranda efektyvios šaltos grandinės logistikos poreikis. Prie šios pramonės šakos augimo prisideda ir griežtesnės maisto saugos taisyklės. Be to, šiam verslui padeda ir perdirbimo sektoriaus plėtra, dėl kurios didėja šaldymo sandėlių skaičius.
Išaugusi elektroninė prekyba taip pat pakeitė šios logistikos kraštovaizdį Europoje. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, europiečiai ėmė vis dažniau internetu pirkti kontroliuojamos temperatūros prekes: vaistus, maistą ir gėrimus, greitai gendančias prekes. Vienas iš iššūkių yra tas, kad prekės turi būti pristatytos tą pačią arba kitą dieną.
Veiksniai trukdantys šaltos grandinės logistikos plėtrai
Pagrindinis šaltos logistikos iššūkis – laikytis laikymo sąlygų visuose grandinės etapuose. Šiai logistikos sričiai reikia gana daug tinkamai įrengtų transporto priemonių, modernios šaldymo sandėlių sistemos ir vengti ilgų vėlavimų pakraunant ir iškraunant prekes visuose sandėliavimo taškuose.
Išsivysčiusių ir besivystančių šalių šaldymo pristatymo grandinės standartai ir praktika iš esmės skiriasi. Pirmoji grupė turi pažangią infrastruktūrą ir griežtas taisykles, o antroji pasižymi prasta kelių kokybe, nusidėvėjusia įranga, nestabiliu elektros energijos tiekimu ir specialistų žinių trūkumu.
Transporto priemonės su temperatūros reguliavimo įranga yra skirtos važiuoti lygiais keliais. Prasta kelių infrastruktūra besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, neasfaltuoti arba apleisti keliai kaimo vietovėse, kelia rimtų sunkumų šio tipo kroviniams vežimui. Didelė šios logistikos problema yra elektros energijos tiekimo sutrikimas, net ir trumpalaikis, nes temperatūros svyravimai turi įtakos prekių kokybei.
Priklausomybė nuo technologijų taip pat yra šaltos grandinės logistikos iššūkis. Prietaisus reikia reguliariai prižiūrėti ir kalibruoti. Sugedęs jutiklis transporto priemonėje rodo netikslius rodmenis, todėl prarandama temperatūros kontrolė ir pablogėja krovinio kokybė. Dėl programinės įrangos, kuri valdo tiekimo grandinę (kontroliuoja krovinio buvimo vietą, temperatūrą, pristatymo prioritetą) gedimo gali sutrikti temperatūrai jautrių prekių pristatymas.
Paskutinė mylia yra didelis iššūkis šaldymo grandinės logistikai (ir logistikai apskritai), nes reikia palaikyti vežamų prekių temperatūros kontrolę. Su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimu susiję aplinkosaugos klausimai šaltos grandinės logistikoje įgauna vis didesnį mastą.
Didesni logistikos kaštai yra dar vienas veiksnys, kuris taip pat stabdo šio sektoriaus plėtrą Europoje.
Šaltosios logistikos tendencijos 2024-aisiais
Automatizavimas
Viena iš šio sektoriaus tendencijų – automatizavimas. Visa šalta grandinė stebima ir reguliuojama automatiškai, užtikrinant, kad sandėliuose esančių prekių temperatūra ir šaldymo parametrai būtų pastovūs. Automatizuotos sistemos integruotos į sandėliavimo ir transportavimo procesus. Taip sumažinamas žmogaus įsikišimas ir klaidų rizika. Automatizavimas ir robotizavimas, net dalinis, leidžia greičiau, tiksliau ir ekonomiškiau atlikti vežimo operacijas, o tai padeda didinti įmonių konkurencingumą ir mažinti darbo jėgos trūkumą.
Programinės įrangos skaitmeninimas ir tobulinimas
2024 metais šaltos grandinės logistikoje bus sparčiai naudojami IT sprendimai ir automatizuota programinė įranga. Norint efektyviai stebėti krovinius, reikia nuolat gauti duomenis ir sekti juos realiuoju laiku. Tam reikia sukurti geresnę IT infrastruktūrą.
Programinė įranga naudojama sandėlyje (IoT), elektroniniuose duomenų mainuose (EDI) ir debesų kompiuterijoje. IT sprendimai šiame sektoriuje užtikrina sklandų ir veiksmingą visos tiekimo grandinės veikimą. IT sprendimas šalčio grandinei suteikia pridėtinę ekonominę vertę. Investicijos į programinės įrangos patobulinimus padės pagerinti matomumą visoje tiekimo grandinėje.
Dirbtinio intelekto naudojimas
Artimiausiais metais dirbtinis intelektas bus dar plačiau naudojamas šaltos logistikoje sektoriuje. Jis sudarys prognozes, perims šaldymo sandėlių atsargų valdymą, prognozuos paklausą ir optimizuos atsargų lygį, koreguos transporto maršrutus ir valdys darbo našumą.
Dėl stebėjimo realiuoju laiku sumažės transportuojamų prekių gedimo rizika, o tai padės išvengti daugelio problemų transporto ir ekspedijavimo įmonėms. Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, didės ir investicijos į kibernetinį saugumą.
Integracija
Atrankos procese pirmenybė teikiama visiškai integruotos tiekimo grandinės tiekėjams. Toks bendradarbiavimas gali padėti sukurti veiksmingesnius ir ekonomiškesnius šaltos tiekimo grandinės sprendimus.
Tvarumas ir ekologija
Tvarumas tampa vis svarbesniu šalto sektoriaus veiksniu. Aplinkosaugos reikalavimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą tampa vis griežtesni, o dėmesys aplinkosaugos klausimams didėja. Tikimasi, kad logistikos paslaugų teikėjai imsis veiksmų dėl permainų.“
Bendradarbiavimas: Anna Skripal, Artūras Lysionok