Prie spaudimo augančių kaštų naštą, kylant algoms, perkelti ant klientų pečių 2017 m. aktyviau prisidės brangstanti nafta. Jos įtaka galutinei prekių ir paslaugų kainai Lietuvoje yra didesnė nei elektros, kuri pigo kelerius pastaruosius metus ir šiemet išliks stabili.
Tadas Povilauskas, SEB vyriausiasis analitikas, aiškina, kad šalies įmonės degalams vidutiniškai išleidžia tris kartus daugiau nei elektrai, tad degalų kainos pokyčiai turi didesnį svorį galutinės prekės kainoje.
„Darant prielaidą, kad vidutinė degalų kaina mažmeninėje rinkoje bus apie 10% didesnė negu 2016 m., galutinę infliaciją 2017 m. didins 0,5 proc. punkto. Tai tiesiogiai atsilieps vartotojams“, – skaičiuoja p. Povilauskas. Dar netiesiogiai – maždaug iki 0,5 proc. punkto – didės prekių ir paslaugų kainos, kurioms sukurti ir pristatyti naudojamasi vežėjų paslaugomis.
VŽ kalbinami transporto rinkos dalyviai teigia, kad paprastai sutartyse dėl vežimo paslaugų degalų kaina sudaro apie trečdalį viso tarifo.
Taip pat augs darbo užmokesčio fondas, todėl nenuostabu, kad infliacija šiais metais Lietuvoje paspartės“, – tęsia ekonomistas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad infliacija Lietuvoje šiemet šoktels iki 2,2% ir iki 2,5% 2018–2019 m. Dar 2015 m. buvo fiksuota 0,7% defliacija. Pernai kainos didėjo 0,7%. Laukiama, kad atlyginimai, pernai augę 7,4%, 2016–2019 m. kasmet didės dar bent po 6%.
Elektros kaina išliks stabili
„Brent“ naftos kaina šią savaitę perkopė 56 USD/bbl ir buvo 36% aukštesnė nei prieš metus, kai siekė apie 36 USD/bbl. Šalies degalinėse 1 l dyzelino kaina 2016 m. balansavo ties 1 Eur riba, o šiuo metu artėja link 1,10 Eur/l.
Palyginkime: elektros kaina rinkoje 2016 m. buvo 13% žemesnė nei 2015 m. ir ketvirtadaliu žemesnė nei 2014 m. ir 2013 m.
Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius, sako, kad išankstiniai sandoriai rodo, jog šiais metais Lietuvos prekybos zonoje vidutinė kaina gali būti panaši kaip pernai – „svyruoti nuo 33,9 iki 37,7 Eur/MWh“.
Kas galės perkelti kainas
Lietuvoje įmonės 2015 m. išleido 1.775 mlrd. Eur degalams, 531,6 mln. Eur elektrai ir dar 94,8 mln. Eur šilumos energijai. Tačiau viskas priklauso nuo ekonominės veiklos – pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba daugiau išleidžia pinigų elektrai (273 mln. Eur) negu degalams (145 mln. Eur). Taip pat mažmeninė prekyba elektros sunaudoja daugiau nei degalams, atitinkamai už 64 mln. Eur ir 17 mln. Eur. O transporto sektoriaus įmonės jau išleidžia daug kartų daugiau degalams (923 mln. Eur) negu elektrai (27 mln. Eur).
O į galutinę kainą įeina ir gamyba, ir transportavimas, ir prekyba, tad kuro dalis galutinėje prekės kainoje vidutiniškai bent tris kartus didesnė negu elektros, todėl degalai yra reikšmingesnė dalis“, – sako p. Povilauskas.
Ekonomistai pabrėžia, kad, toliau didėjant darbo užmokesčio, energetinių išteklių sąnaudoms, verslininkai stengsis jas perkelti į galutinę kainą, tačiau susidurs su nevienodu pasipriešinimu.
Lengviausia tai padaryti bus darbui imlių paslaugų srityje, sunkiausia – tiesiogiai su importu konkuruojančiuose verslo sektoriuose, kuriuose galimybės diktuoti kainas kur kas menkesnės.
Kainos kyla ir euro zonoje
Kainos ėmė augti ir Europoje, daugiausia dėl brangusios naftos. Metinė infliacija euro zonoje, kuriai tenka apie 60% Lietuvos eksporto, pernai gruodį siekė 1,1% ir buvo sparčiausia nuo 2013 m., skelbia Eurostatas.
Kylančios kainos nėra blogai, atsigavusi infliacija rodo atsigaunančią paklausą ir tai, kad Europos centrinio banko (ECB) vykdoma kiekybinio skatinimo politika duoda vaisių. Kita vertus, ECB prognozuoja, kad visiško atsigavimo šiemet tikėtis dar anksti. Laukiama, kad kainos pasieks pageidaujamą artimą, bet kiek žemesnį nei 2% lygį 2018–2019 m.
Savo ruožtu eksportuoti už euro zonos, pvz., į JAV, tapo lengviau dėl euro atžvilgiu sustiprėjusio USD, tikintis, kad JAV centrinis bankas toliau didins palūkanas, o euro zonoje šiemet toliau išliks žemų palūkanų aplinka. Be to, JAV dolerį brangina ir Donaldo Trumpo, sausio 20 d. perimsiančio JAV prezidento įgaliojimus iš Baracko Obamos, pažadai dėl mokesčių verslui mažinimo ir išlaidų infrastruktūros projektams didinimo.
Nepaisant išaugusių palankesnių eksporto perspektyvų, p. Povilauskas apibendrina, kad 2017 m. verslui bus sudėtingesni negu šalies gyventojams. Jau 2016 m. antrą pusmetį įmonių pelnas augo lėtai ir gali būti, kad šiais metais šis augimas bus irgi nedidelis arba pelnas net mažės. O darbo užmokestis, nors augs kiek lėčiau negu 2016 m., užtikrins, kad vidutinės pajamos šalyje didėtų sparčiau negu infliacija, vadinasi, perkamoji gyventojų galia toliau augs ir palaikys vidaus vartojimą bei į jį orientuotus verslus – mažmeninę prekybą, kavinių ir kitus paslaugų verslus.
Šaltinis: vz.lt/ nuotrauka: Juditos Grigelytės, vz.lt
