Muitinės tarpininko įmonės „Bunasta“ įkūrėjas Jurgis Adomavičius tvirtina, kad norint kontroliuoti sankcijų įgyvendinimą ir taip realiai daryti tiesioginę įtaką Rusijos ekonomikai, reikia didesnį dėmesį kreipti paraleliniam prekių importui į Rusiją per kitas šalis bei kurti prekių atsekamumo sistemą. Anot jo, Europos Sąjunga niekaip negali susidoroti su paraleliniu importu į Rusiją per kitas šalis. Tai, verslininko teigimu, padėtų išspręsti duomenų bazės sukūrimas.
„Panaši sistema naudojama vaistų pramonėje, kurios dėka būtų galima atsekti prekių gamintoją, vežėją, pirkėją ar net muitinės tarpininką tiesiog nuskanavus pakuotės brūkšninį kodą. Tokiu būdu galėtumėm skaidriai stebėti prekių judėjimą ir kryptis, kuriomis yra prekiaujama. Išnyktų visi „žinau/nežinau“. Nuskanavus brūkšninį aiškiai matytumėme kas yra toj prekybos ir logistikos grandinėje“, – aiškina J. Adomavičius.
Kazachstane jau pradėjo veikti sistema, kuri stebi prekių judėjimo nuo sienos iki sienos grandinę. Taip siekiama apriboti galimybes apeiti sankcijas. Įsigaliojus vakarų sankcijoms, Rusija įteisino lygiagretųjį“ vakarietiškų prekių importą. Nors Kazachstanas netaiko sankcijų Rusijai, šalis pasisako neleisianti tapti jų apėjimo platforma.
J. Adomavičiaus teigimu, norinčios vykdyti skaidrų eksportą į Kazachstaną ar Uzbekistaną bendrovės investuoja ir sukuria archyvą debesijoje, į kurį yra surašomas visas logistikos dalyvių sąrašas, pirkėjas, pardavėjas bei logistikos sandėlis
„Tuos duomenis galima sukelti tiesiogiai iš pardaviminių dokumentų, krovinio važtaraščio. Tai galėtų būti gera pradžia europinės skaitmeninės „eFti“ platformos ištestavimui“, – teigia J. Adomavičius.
Jo manymu, platforma ir jos dėka užtikrinamas skaidrumas leistų sekti, kokioje šalyje prekė pagaminti, kam skirta ir kas ją atvežė. Optimalioms logistikos sąnudoms reikia tiek eksporto, tiek importo krovinių. „Realiai popierių gali sufalsifikuoti, pakeisti, o skaitmenos – ne“, – įsitikinęs J. Adomavičius
Daugelį prekių, kurių įvežimas į Rusiją draudžia sankcijos, perka Kazachstane registruotos, vietos gyventojams priklausančios arba Rusijos piliečių sukurtos įmonės. Iš Vakarų bendrovių pirktos prekės vėliau reeksportuojamos į Rusiją. Nuo gegužės Rusija patvirtino prekių, leidžiamų lygiagrečiai importuoti į šalį, sąrašą. Sąraše – buitinė technika, drabužiai, kuras ir automobiliai.
Pernai eksportas į Rusiją išaugo 25 proc., remiantis Nacionalinio Kazachstano statistikos biuro duomenimis. Šalies valdžia teigia, kad eksporto apimčių padidėjimą lėmė energijos kainų kilimas ir kiti veiksniai. Be to, daugelis prekių, pavyzdžiui, iš Europos, atgabentų reeksportui į Rusiją, atkeliauja iš tokių šalių kaip Turkija ir Kinija, kurios nėra įvedusios jokių prekybos su Rusija apribojimų.
„Bloomberg“ paskelbus apie JAV ir Ukrainos sąjungininkų svarstymus „draudimą, apimantį didžiąją dalį eksporto į Rusiją“, J. Adomavičius sako, kad Lietuvos gamybos ir maisto pramonei kuo skubiau reikia ieškoti kitų žaliavų tiekėjų, kurių dėka užtikrintų gamybą ir kainų stabilumą. Jis įsitikinęs, kad po ES eksporto draudimo, seks veidrodinės sankcijos iš Rusijos ir Baltarusijos importo, iš kurių vis dar importuojama daug gamybinių žaliavų.
„Labai panašiai kaip įvyko su naftos tiekimu. Rusija dar prieš invaziją į Ukrainą buvo paskelbus Europai naftos kainų karą, tačiau sėkmingai jį atlaikėme, o prie pergalės prisidėjo greiti ir sėkmingi vakarų Europos šalių sprendimai net ir klimato sąlygos. Kad nereiktų pasikliauti atsitiktinumais, jau dabar gamintojams reikia ieškoti alternatyvių už gerą kainą žaliavų tiekėjų iš rytų“, – apibendrina J. Adomavičius.