Nepaisant ilgalaikių tyrimų, bandomųjų projektų ir komercinių pasiūlymų, saulės baterijos ant sunkiojo transporto iki šiol tebėra nišinė technologija, kurios praktinė nauda kelia abejonių. Naujas Švedijoje inicijuotas mokslinis projektas siekia iš esmės pervertinti, ar saulės energijos integracija gali turėti apčiuopiamą reikšmę elektriniams sunkvežimiams, ar iki šiol identifikuotos ribos ir toliau bus lemiamos.
Išankstinę studiją koordinuoja Švedijos nacionalinis kelių ir transporto tyrimų institutas, projektas finansuojamas Švedijos energetikos agentūros ir bus vykdomas iki 2026 metų. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar ant sunkiųjų elektrinių sunkvežimių įrengtos saulės baterijos gali realiomis eksploatavimo sąlygomis sumažinti įkrovimo poreikį ir ar tokia koncepcija apskritai turi ekonominę bei sisteminę prasmę.
Vis grįžtantis klausimas
Susidomėjimas saulės baterijomis sunkvežimiuose nėra naujas reiškinys. Per pastarąjį dešimtmetį technologija buvo bandoma įvairiomis formomis – nuo mokslinių prototipų iki pagalbinių elektros sistemų, skirtų kabinų ir priekabų įrangai maitinti.
Vienas iš išsamiausių vertinimų iki šiol buvo atliktas Europos projekte „SolarMoves“, kuriame saulės baterijomis aprūpinti vilkikai nuvažiavo apie vieną milijoną kilometrų. Išvados buvo gana blaivios: saulės baterijos dažniausiai padengdavo tik apie 2–4 proc. bendro sunkvežimio energijos poreikio. Nors kai kuriais atvejais pavyko sumažinti akumuliatorinių elektrinių sunkvežimių įkrovimo dažnumą, bendras poveikis eksploatacijos sąnaudoms, ypač ilguose maršrutuose, išliko ribotas.
Tyrėjai taip pat pabrėžė fundamentalius technologinius apribojimus. Tolimųjų reisų sunkvežimiai didžiąją laiko dalį praleidžia judėdami, o stovėjimo metu dažnai būna pakrovimo rampose ar sandėliuose, kur saulės spinduliavimą riboja pastatų šešėliai. Šonuose montuojamos saulės baterijos pasirodė esančios ypač neefektyvios, palyginti su stogo sprendimais.
Nuo traukos energijos prie pagalbinių sistemų
Tuo pat metu dalis operatorių saulės technologiją bando taikyti ne traukai, o pagalbinėms funkcijoms. Švedijoje „DHL Freight“ 2025 metų pradžioje pradėjo 12 mėnesių trukmės bandomąjį projektą, kuriame stogo saulės baterijos montuojamos sunkvežimiuose, varomuose HVO ir suskystintomis biodujomis. Čia saulės energija naudojama ne judėjimui, o aušinimo įrangai, hidrauliniams keltuvams ir kitoms pagalbinėms sistemoms maitinti.
Technologijos tiekėjų teigimu, ankstesni sprendimai dyzeliniuose sunkvežimiuose leido sumažinti degalų sąnaudas ir CO2 emisijas 4–7 proc., nes sumažėjo generatorių apkrovos stovėjimo metu. Švedijos bandymu siekiama įvertinti, ar panaši nauda gali būti pasiekta ir alternatyvų kurą naudojančiose transporto priemonėse skirtingomis klimato sąlygomis.
Toks požiūris atsispindi ir komerciniuose pasiūlymuose. Pavyzdžiui, „PACCAR Parts“ pristatė lengvas, lanksčias saulės baterijas, skirtas nuolat palaikyti transporto priemonės elektros sistemą ir mažinti variklio darbą stovėjimo metu. Šių sprendimų tikslas – ne pailginti nuvažiuojamą atstumą, o padidinti energijos efektyvumą ir prailginti akumuliatorių tarnavimo laiką.
Prototipai be proveržio
Gamintojai taip pat eksperimentavo su ambicingesniais sprendimais. „Scania“ anksčiau kartu su Upsalos universitetu ir vežėju „Ernst Express“ bandė hibridinį elektrinį sunkvežimį su saulės baterijomis aprūpinta priekaba. Projektas parodė, kad Švedijos sąlygomis saulės energija gali turėti pastebimą indėlį, tačiau patys dalyviai pabrėžė, jog tai – tyrimas, o ne artimo laikotarpio komercinis sprendimas.
Esminė riba išlieka ta pati: ribotas paviršiaus plotas ir nepastovus saulės spinduliavimas neleidžia surinkti tokio energijos kiekio, kuris būtų reikšmingas sunkioms transporto priemonėms su dideliais ir pastoviais energijos poreikiais.
Kodėl VTI tyrimas svarbus
Šiame kontekste VTI inicijuota išankstinė studija žymi grįžimą prie fundamentinių klausimų. Projekte dalyvauja VTI, Upsalos universitetas, „Traton Group“/„Scania“ ir „Ernst Express“, siekiant įvertinti, ar saulės integracija gali turėti apčiuopiamą naudą būtent elektriniams sunkvežimiams – ir kokiomis konkrečiomis eksploatavimo sąlygomis.
Užuot kuriant naują prototipą, tyrimas koncentruosis į realius energijos derliaus skaičiavimus, tinkamus transporto priemonių tipus ir vežimo užduotis, taip pat į galimą poveikį įkrovimo infrastruktūrai ir elektros tinklams. Galutinis rezultatas turėtų būti techninis ir ekonominis vertinimas bei, jei bus pagrindas, plataus masto demonstracinio projekto planas, galimas 2026 metų pabaigoje.
Be „sidabrinės kulkos“, bet su atvirais klausimais
Iki šiol tyrimai leidžia daryti išvadą, kad saulės baterijos vienos pačios greičiausiai nepakeis sunkiųjų elektrinių sunkvežimių eksploatacijos logikos. Ilguose maršrutuose jų indėlis į traukos energiją išlieka minimalus, o ekonominė grąža – neaiški.
Vis dėlto nuolat atnaujinami tyrimai rodo, kad klausimas dar nėra galutinai uždarytas. Galimos nišos – trumpesni maršrutai, prognozuojami stovėjimo režimai ar pagalbinių sistemų ir traukos energijos deriniai – vis dar palieka erdvės tikslingam pritaikymui.
VTI studija greitų atsakymų nepateiks. Tačiau ji gali aiškiai parodyti, ar saulės baterijos ant elektrinių sunkvežimių yra verta dėmesio optimizacija, ar technologija, kuri, nepaisant daugelio bandymų, iš esmės lieka apribota fizikos dėsnių.
