Jei kainų skirtumas mažas, vežėjai atsižvelgia į aplinkosaugos aspektus. Nors 66 proc. apklaustų įmonių pabrėžė, kad keltų operatoriaus poveikis aplinkai turi įtakos jų sprendimams renkantis keltą, tačiau tik kas penktas apklaustasis teigia, kad ekologijos klausimai lems paslaugos pirkimą tik esant mažam kainų skirtumui.
Atsižvelgiant į tai, kad 33 proc. apklaustų vežėjų, rinkdamiesi jūrų operatorių, neketina vadovautis aplinkosaugos klausimais, pasirengusių mokėti brangiau už švaresnį transportą skaičius nėra didelis.
Tyrimo rezultatus aptardama prekyba krovininių keltų bilietais užsiimanti bendrovė „Freightlink“, cituoja vieno iš apklaustųjų teiginį, kuris pabrėžtinai pasakė: „kaina svarbiausia“.
„Freightlink“ pabrėžė, kad salų ir žemyno vežėjų požiūryje į tyrimo temą ypatingų skirtumų nėra.
„Tai rodo, kad nepaisant sektoriaus sutikimo ir lūkesčių dėl žalios ateities, organizuojant keltų ar tunelių transportą (Eurotuneliu – red. pastaba) svarbiausia yra kaina“, – daro išvadą ataskaitos autoriai. Jie pabrėžė, kad inovacijos darnaus vystymosi srityje turėtų atsižvelgti į transporto sektoriaus pelningumą.
2024 m. įsigalios transportui taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). „Freightlink“ pabrėžė, kad kai kurie laivų savininkai, tokie kaip „Stena Line“, „Polferries“, P&O ir „Irish Ferries“, jau ėmėsi veiksmų, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį, pradėdami naudoti alternatyvius degalus arba naujus laivus.