Šiuolaikinio vairuotojo savybės – kokios jos? Kaip jas supranta vežėjas, kursantas ir patyręs vairuotojas? Tikriausiai ne vienas iš Jūsų susimąstė lygindamas save su tuo vairuotojo idealu, kurį sukūrė mūsų vaizduotė. Bet, ar vaizduotė mūsų gali būti teisi? Ar mūsų kiekvieno gyvenimiškos bei individualiosios patirtys, auklėjimas bei išsilavinimas, o galbūt ir pakeistos įmonės, ir darbai neįtakoja supratimo apie tai, kas yra geras vairuotojas kiekvienam iš mūsų?
Geras vairuotojas tau, mielas skaitytojau, vadybininkui, kolegai vairuotojui, direktoriui, vežėjo įmonei ir galų galiausiai, galutiniam jo paslaugos pirkėjui, t.y kiekvienam Jūsų pervežtų prekių vartotojui. Ar perkate prekes ,,Lidl’’ ? Taip! Reiškias Jūs palaikote, kad vairuotojas būtų universalus ir pigus.
Pabandykime apibendrinti, kas yra geras vairuotojas kiekvienam iš mūsų.
Geras vairuotojas – vairuotojui kursantui
Koks gero vairuotojo idealas yra ką tik žengusiam šios profesijos link jaunuoliui, sėdinčiam kartu su instruktorium ir nedrąsiai laikančiam savo būsimo svajonių darbo vietoje esantį vairą?
Darbo, kurio jaunuolis dar nematė, tačiau jau dabar įprasmina savo vaizduotę ir įsivaizduoja, kaip geriausią darbą pasaulyje, kuriame jis keliaus kaip tikras turistas per skirtingas draugiškiausias Europos valstybes, o jam mojuos nuo tiltų draugiški užsieniečiai dėkodami už tai, kad atvažiavę didvyriai iš Lietuvos padeda pervežti jų krovinius, kurių kiekis toks milžiniškas, kad nebeužtenka vietinių tų šalių, kuriose jis dirbs kadencijų principu vairuotojų.
Darbo, kuriame bus tiek daug laisvo laiko, kad tereiks išsirinkti nuostabiausią parkingą kvepiantį pušimis, atsisėsti ant suoliuko ir kepti šašlyką lepinant saulės spinduliams. Darbą, kuriame jis bus savo srities herojus, kurio trokš kiekviena įmonė siūlydama ir viliodama jį dirbti kartu bei siūlydama atlyginimą, kurio dar iki šiol jis nematęs ir neregėjęs. Ką gi reikės daryti su tokia krūva pinigų? Ne vienas jaunuolis pasvarsto prieš pradėdamas dirbti savo svajonių ateities darbą.
Taigi, kas gi šiam nepatyrusiam žmogui yra jo vairuotojo idealas? Ar tai žmogus, kuris dirba šį darbą jau 20 metų? Ar tai vairuotojas, kuris apkeliavo ne tik visus vakarus, bet ir visus rytus? Ar tai žmogus, kuris gali papasakoti daug apie šį vis dar vaizduotėje nuostabų darbą? Sunkvežimius, vadybininkus ir techniką bei padėti susigaudyti būsimame pačiame geriausiame darbe pasaulyje?
Močiutė mojuoja vairuotojams dėkodama už jų herojiškumą. bbc.co.uk nuotr.
Taip, visi šie apibūdinimai talpina gero vairuotojo apibūdinimą dar tik žengenčio į vairavimo pasaulį piliečio mintyse. Ir neduok Dieve kažkas bandys sugriaut šį įsivaizdavimą anksčiau laiko… Mažiausiai tas žmogus susilauks jūsų nemalonės. Ar atsimenat save?
Geras vairuotojas vairuotojui
Ir štai įpusėjo jau meteliai, kiti laikant vairą, kuris jau atrodo suaugo su kūnu. Kiekvienas jau pamatė šios profesijos teikiamus privalumus. Vienatvė, šeimos nebūvimas nebeatrodo taip romantiškai, kaip atrodė seniau. Atšiaurios žiemos ir vėjas dar dadeda savo… Ir pyktis, kuris dažną veda į niekur kaip naujas gyvenimo reise palydovas. Naujos, dar nepatirtos ankstesnėje jaunystėje emocijos jau nieko gero nebežada. Tarpusavio kolegų santykiai per raciją, bei išmaniąsias priemones su kitais įmonės vairuotojais praskaidrina vienatvę kelyje.
Kas gi geras vairuotojas tau atrodo dabar, mielas žmogau? Ar tai kolega, kuris nedirba mažiau negu už 70 Eur ir taip nesudaro tau konkurencijos? Ar Facebooke rašantis draugas, kad tokių algų nebėra, nors pat dirba už tiek jau treti metai ? Ar tai kolega, kuris nori paplepėti, bet pradedant pašnekesį po kelių akimirkų supranti, jog nebus apie ką šnekėti, nes priešais tave gilus ir tuščias pagyrūnas-melagis? O gal vairuotojas, kuris tave supras ir abu vieningai keiksite šefą, kuris toks šykštus, kad jau penkti metai nekelia algos?
Juk pradedant pokalbį su nepažįstamuoju ši tema lengviausias kelias rasti bendrą kalbą, tiesa? O galbūt geras vairuotojas dabar tau yra tas, kuriam matant, ar žinant gali parduoti “malkas” Lenkijos pasienį ? Galbūt tas, kuris net nebuvęs pataisos namuose žino, kas yra ožys ir kiti gyvūnai ir kaip su jais reikia tvarkytis? Juk tai dadeda aikštelėjė “kietumo”, kai nėra daugiau kuo pasigirt.
Kas yra geras vairuotojas tau? Galbūt tas, kuris sustos ir padės pasikeist ratą? O galbūt tas, kuris nekeis rato pats ir užsidėjęs kojas ant vairo lauks techninės pagalbos parodydamas valdžiai, kad aš “ne mechanikas, o vairuotojas”? Bandydamas savaip išaiškinti valdžiai pareigybės instrukciją… Galbūt tas, kuris pavaišins cigarete, ar cukrum, kai baigsis kelionei? Galbūt tas, kuris sustos ištikus nelaimei? Kas yra tas jūsų herojus? Į šiuos klausimus atsakymo nėra, bet kiekvienas iš jūsų radot čia nors mažą dalelę savęs.
Geras vairuotojas mūsų vaizduotėje. News.goodyear.eu nuotr.
Kas yra geras vairuotojas Lietuvos vežėjui?
Ir štai po truputį priėjome prie svarbiausios grandies, kuri mums visiems duoda darbo. Juk jei nebūtų vežėjų, nebūtų ir mūsų, tiesa ? Koks gi tas geras vairuotojas Lietuvos vežėjui? Pakalbėkime šiandien būtent apie buvusių tarybų sąjungos respublikų naujai gimusį, bet labai greitai užaugusį Europos vežėją, vežantį prekes pagal kontraktą. Dažniausiai vakarų Europos klientui. Ir čia nelieka skirtumo, ar kalbėsime apie Lietuvos, Rumunijos, Lenkijos vežėjus. Visi jie maždaug dirba pagal vienodą ekonominį modelį ir dalijasi viena rinka, tiek periferinėse Europos valstybėse, tiek ir vakaruose.
Ekonomikoje, vežėjo kaip ir kiekvieno ekonominio subjekto tikslas yra su minimaliais resursais patenkinti maksimalius kliento poreikius. Taip, taip jūs perskaitėt teisingai ir čia romantikos taip pat nėra. Tokia verslo išgyvenimo ir egzistencijos kaina. Iš gražaus įsivaizdavimo straipsnio pradžioje, bei jausmų chaoso straipsnio viduryje, sugrįžkime į realybę, kuri visa slypi pabaigoje.
Kas yra tie minimalūs resursai vežėjui? Ar atsakytumėt man nedvejoję? Ar tai pigus kuras? Ar tai pigūs ir negendantys vilkikai su išjungta adblue sistema? Ar tai pigios ir ilgai tarnaujančios padangos? O gal tai nemokami keliai, kuriais važiuojant sutaupoma iki 10% išlaidų? Ar tai draudėjų priverstinai paimama dalis, kurios pagrindinę ,,liūto’’ dalį sumoka smulkus verslas, taip de facto sumokėdamas už stambiųjų padarytas žalas? Kai tuo tarpu stambiajam taikomos įspūdingos nuolaidos nepaisant, jog avarijų ir eismo įvykių persvara stambiųjų pusėje… Ar tai duoklė mokesčių pavidalu valstybei, kurios politikai kartu su valstybės tarnautojais iš atlyginimų, kurie mažesni negu daugumos jūsų pasistato prabangius namus ir išsikelia vyčio vėliavą? Kaip vieno iš pagrindinio Lietuvos ekonomikos dalyvių vežėjų sumokėtų mokesčių ‘’išplovimo’’ sėkmės ženklą…
Bet juk tai vis dar tik vežėjo 50 proc. išlaidų… O kur dar kita pusė? Taip mieli kolegos, grįžkime į realybę ir supraskime, kad kita pusė resursų virstančiom vežėjų išlaidomis esame mes, žmonės, kitaip versle dar vadinami žmogiškaisiais ištekliais.
Tiek jūs, tiek aš esame taip pat resursai, o galiausiai ir sąnaudos. Ir mes visi, kurie dalyvaujame logistikos procese, sudarome labai didelę dalį pervežimo savikainos, kurią vežėjai bando sumažinti iki minimalaus lygio dar labiau bandydami išstumti iš ES rinkos senuosius brangių atlyginimų ir mokesčių savininkus, vakarų Europos senbūvius vežėjus.
Ir jie išstumiami yra praktiškai vienu vieninteliu būdu. Jums mokėdami algas, kurias gali mokėti. Tik tam, kad lėtai augančioje Europos ekonomikoje galėtų su kiekvienais metais atsikąsti dar daugiau bendrojo Europos Sąjungos pyrago, kuris yra tik vienas ir jį reikia kažkaip bendrai pasidalinti visiems. Dar daugiau perimti krovinių rinkos, krovinių kuriuos seniau dar vežė intelektualūs olandai, belgai, prancūzai…
O dabar jau veža lietuviai, lenkai, rumunai. Nes sugeba vežti pigiau ir lanksčiau. Veža, nes atsirado navigacijos, sekimo sistemos ir technologinė pažanga, kuri leidžia lengvai valdyti žmogiškuosius išteklius toli nuo jų darbo vietos. Nes dabar vairuotojui nereikia daug protauti. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje, Baltarusijoje, Kirgizijoje, Uzbekistane. Visi juk jie nori vairuoti…
Ir visas šis rinkos pasiskirstymas kainuoja daug. Kainuoja vairuotojams nekylančius atlyginimus ir vis labiau optimizuotas ir dar ilgesnes darbo valandas. Tuo tarpu vakariečiams kainuoja darbo vietas.
Ir kad visas šis procesas vyktų, reikia mokėti algas, kurios būtų tokios, kurias mokant vežėjo paslaugų neatsisakytų klientas ir galutinis vartotojas (prekių ir paslaugų gavėjas). Mokėti algas tokias, kurios nebrangintų, o atpigintų vežimo kainą.
Nes brangiai užsienio klientas gali pasisamdyti sau širdžiai mielą Olandijos, Prancūzijos, Austrijos, ar Šveicarijos įmonę, kurios vairuotojai į iškrovimą atvažiuoja iš namų ir su šypsena, kvepiantys šampūnu ir pasakojantys iškrovime tik vietiniams suprantamą intelektualų anekdotą. Bet pinigai daro savo, visos šypsenos nublanksta prieš pinigus ir dabar reikia visiems pigiai.
Pigiau nei buvo seniau. Anekdotai tegul lieka tarp draugų. Konkurencija daro savo. Visi nori pigių prekių. Dabar ekspeditoriui, klientui, vartotojui reikia pigiai. Pigiai ir taškas. Visa kita nesvarbu. Pigiau nei buvo prieš dvidešimt metų. Pigiau nei vakar. Dabar vakarietis iškrovime (kaip kad seniau banke, kai buvo naudojami grynieji pinigai) užsidės iškrovimo zonoje nepraleidžiantį oro stiklą, kad neužuostų savaitę nesipraususio rytiečio prakaito kvapo, bet jis nori pigiai. Visa tai nublanksta prieš pigumą.
Taip, jeigu dar neišgirdote, vienintelė Lietuvos vežėjo išlikimo kaina yra vežti pigiai, o tam reikia mokėti vairuotojams algas tokias, kad išmokėjus algas vairuotojams ir personalui liktų ir įmonės plėtrai bei tolesnei konkurencinei kovai. Mokėti algas tokias, kad jos būtų konkurencingos tiek, jog vairuotojas po kadencijos nepabėgtų į kitas įmones toje pačioje pigių pervežimų rinkoje dirbančias įmones.
Postsovietinių šalių savaitgalinė realybė vakaruose.
Tad, mūsų nenaudai geras vairuotojas postsovietinių šalių vežėjui yra tas, kuris gali atlikti savo darbą maksimaliai gerai, už maksimaliai mažai. Jeigu vairuotojas negali savarankiškai atlikti darbo maksimaliai gerai, tačiau gali atlikti pigiau negu kiti – nieko baisaus. Jam ateis į pagalbą lietuvis vadybininkas, kuris padės susiorientuoti rytų vairuotojui. Svarbiausia, kad vairuotojas būtų nelinkęs nusikalsti bei būtų susiformavęs vairavimo instinktas.
Kad vairuotojas nelinkęs nusikalsti užtenka paskambinti buvusiam darbdaviui ir patikrinti, ar neturi antstolių. O dėl “instinkto” užtenka jam turėti ne mažiau vienerių metų patirties.
Taip taip.. Instinktas. Nes vairuoti vilkiką nėra taip sudėtinga kaip galėtų atrodyti. Juk dviratį irgi mokėmės vairuoti, tiesa? Metai, kiti praktikos ir tu jauti vilkiką siaurose Prancūzijos gatvelėse kaip savo kojų pirštus. Matau, kaip mane po šio sakinio teisia dauguma vairuotojų, kurie vis dar tapatina šią profesiją su herojiškumu. Kaip galėjau būti toks įžulus ir pažeminti taip šitą profesiją? Deja, nieko nežeminu, o rašau taip, kaip yra.
Pigių vežėjų vairuotojai Nyderlanduose ir Belgijoje. Kabluke fotografavęs A. Markauskas. P&M Express Tilburg B.V. nuotr.
Taigi, o dabar trumpai pamirškime apie pigumą. Geras vairuotojas vežėjui yra tas, kuris gavęs informaciją gebą ją savarankiškai apdoroti taip, kad darbdaviui nereikėtų sukti galvos, ar darbuotojas suprato informaciją teisingai. Geras vairuotojas yra tas, kurį vežėjas gali užmiršti ir dėl jo būti ramus, jog vairuotojas įvykdys savo užduotį, užduodamas kuo mažiau papildomų klausimų vadybai, kuri ir taip skęsta nuo optimizuotų darbo krūvių atlikdama administracines užduotis.
Kuo mažiau vežėjui reikės samdyti vadybinio personalo ir kuo vairuotojai bus savarankiškesni, tuo labiau mažės pervežimo kaštai. Geras vairuotojas vežėjui yra tas, kuris savo darbą supranta kaip pareigą ir ją atlieka savarankiškai. Taip kaip kareivis karo metu gavęs užduotį prasibrauti pro tvorą į frontą. Geras vairuotojas yra tas, kuris gavęs informaciją apie užduotį nesidievagoja kaip yra sunku ir koks jis vienintelis yra neįvertintas. Primenu, kiekvienas išklausymas vežėjui kainuoja laiko. O kaip jau girdėjote laikas yra pinigai.
Geras vairuotojas vežėjui yra tas, kuris išsako savo nuomonę apie nerimtas bėdas grįžęs iš reiso, tačiau tikrai ne tas, kuris nuolat perteikia savo nepasitenkinimą, blogą nuotaiką ir neigiamą emociją įmonės valdžiai bei vadybai, kiekvieną dieną primindamas apie save galvodamas, kad jis vienintelis įmonėje dirba, o visi kiti neturi ką veikti ir tik naudojasi vairuotojo darbo rezultatais.
Straipsnio autorius: Augustinas Markauskas, vairuotojų įdarbinimo specialistas Nyderlandų darbo rinkai