Rytų pakrantės dokininkų streikas tampa vis labiau tikėtinas. „Spalio 1 d. ILA tikrai išeis į gatves, jei negausime sutarties, kurios nusipelnėme“, – sakė Tarptautinės jūrininkų asociacijos (ILA) vadovas Haroldas Daggettas per dvi dienas trukusį organizacijos narių susitikimą. Jis pridūrė, kad organizacija turi visišką ir vieningą delegatų paramą streikui.
Rugsėjo 30 d. baigiasi galiojančio susitarimo tarp ILA, kuri atstovauja darbuotojams, ir darbdavių grupės Jungtinių Valstijų jūrininkų aljanso (USMX) galiojimas. Profsąjungos jau kurį laiką teigia, kad iki šios datos nepasiekus susitarimo, bus surengtas masinis streikas, kuris apims daugiau kaip 40 Rytų pakrantės ir Meksikos įlankos uostų.
Birželį abiejų šalių derybos nutrūko dėl profesinių sąjungų atstovų kaltinimų, kad „Maersk“ grupei priklausanti „APM Terminals“ uosto operacijose naudoja automatizavimo technologiją, pažeisdama ankstesnius susitarimus. Teigiama, kad Danijos logistikos grupės terminale Mobilio mieste, Alabamos valstijoje, turėjo būti naudojami automatizuoti įvažiavimo vartai. ILA tai pavadino bandymu „automatizuojant mažinti darbo vietų skaičių“.
ILA ne tik kovoja prieš automatizaciją uostuose, bet ir siekia darbuotojų atlyginimų padidinimo kaip atlygį už jų darbą COVID-19 pandemijos metu, kai buvo užtikrintas sklandus uostų darbas nepaisant sudėtingos sanitarinės padėties ir ypatingos jūrų transporto veiklos.
ILA atstovai teigia, kad laivų savininkai nenori dalytis milžinišku pelnu, gautu pandemijos metu. Jie reikalauja didinti atlyginimus, suteikti papildomas sveikatos išmokas ir uždrausti automatines bei pusiau automatines paslaugas uostuose. Pasak „Reuters“, dokininkai reikalauja 77 proc. didesnio darbo užmokesčio per ateinančius šešerius metus.
Perkėlimas į Vakarus
Kai kurie logistikos operatoriai jau pradėjo ruoštis streiko grėsmei.
Pastebime, kad Vakarų pakrantė vis labiau puolama, nes vis daugiau klientų renkasi šį maršrutą, o ne mažiau patikimą Rytų pakrantę“, – sako Helge Neumann-Lezius, „Hellmann Worldwide Logistics“ FCL vadovas, kurį cituoja „Shipping Watch“.
H. Neumann-Lezius pridūrė, kad tai turėjo įtakos krovinių vežimo kainoms į Vakarų pakrantės uostus. Tuo pat metu, didėjant susidomėjimui šiais uostais, tampa vis sunkiau ten gabenti krovinius. Kaip pabrėžia „Hellmann“ atstovas, ypač smulkūs klientai pradeda keliauti į Vakarų pakrantę.
Mia Ginter iš „C. H. Robinson“ pabrėžia, kad klientai laikosi dviejų požiūrių: arba laukia ir tikisi, kad reaguos į streiką, kai jis įvyks, arba imasi atitinkamų veiksmų anksčiau. Ginteris pažymi, kad kai kurie sektoriai nuo streiko gali nukentėti labiau nei kiti. Tikėtina, kad dokininkų protestas labiausiai paveiks automobilių ir farmacijos sektorius, nes jie labiau priklauso nuo pristatymo laiko.
Tačiau reikia pabrėžti, kad dėl didelės dalies krovinių perkėlimo į Vakarų pakrantės uostus šiuose uostuose gali susidaryti didelės spūstys. Tuomet dėl neveikiančių uostų Rytuose ir ilgų eilių Vakaruose, Jungtinėms Valstijoms gali kilti rimta tiekimo krizė. Jau nekalbant apie tolesnį spaudimą kainoms visame pasaulyje, nes didelė tiekimo dalis įstrigs Vakarų pakrantės uostuose.
Toli siekiančios pasekmės
Net ir trumpo streiko pasekmės gali būti skaudžios logistikos sektoriui ir visai ekonomikai. M. Ginter pažymi, kad dėl savaitę trunkančio streiko prekių pristatymas gali vėluoti iki mėnesio.
Nė vienas sektorius nebus apsaugotas nuo tokio didelio sutrikimo poveikio“, – sako „C. H. Robinson“ atstovė.
Logistikos specialistai tikisi, kad derybos ir streiko grėsmė baigsis susitarimu, kaip neseniai Indijoje ir Kanadoje. Tačiau ten vyriausybės įsikišimas buvo lemiamas. Liepą ILA profsąjungos vadovas H. Daggettas pareiškė, kad nenori jokio vyriausybės kišimosi. 2022 m. prezidento Joe Bideno įsikišimas užkirto kelią streikui JAV geležinkeliuose.
Jei vyriausybė nesikiš prieš streiką, ji tikrai įsikiš po jo. Rytų pakrantės ir Persijos įlankos uostų uždarymas turės pražūtingą poveikį ekonomikai“, – aiškina M. Ginter.
Pasaulinis aljansas?
Rytų pakrantės streikas gali būti pasaulinių logistikos problemų pradžia.
Sudarysiu sąjungą su visomis pasaulio profesinėmis sąjungomis“, – pareiškė H. Daggettas per susitikimą su ILA delegatais.
Jis pridūrė, kad pagrindinis tokio aljanso tikslas bus kova prieš automatizavimą.
Šiandieniniame pasaulyje turime tris dideles bendroves, kurios nori visus privesrti automatizuotis… Vienintelis būdas su tuo kovoti – sudaryti tokį aljansą“, – pridūrė jis.
H. Daggettas taip pat atvirai grasino didiesiems operatoriams, įskaitant „Maersk“. Jis sakė, kad jei Danijos bendrovė norėtų kur nors atidaryti automatizuotą terminalą, toks aljansas akimirksniu smogtų bendrovės pasaulinei veiklai.
Uždarysime juos visame pasaulyje ir išstumsime iš verslo… jei jie mano, kad įrengs visiškai automatizuotus terminalus ir panaikins mūsų darbo vietas, kurias dokininkai turėjo 200 metų“, – pasakė H. Daggettas.