TransInfo

Sunkvežimio vairuotojas negyvena namuose, kad nesukeltų pavojaus savo žmonai ir vaikams. Jis keletą savaičių gyvena kabinoje

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės
|

18.05.2020

Benas McKeovnas tai vienas iš turbūt šimtų koronaviruso pandemijos metu su sunkia dilema susidūrusių vairuotojų. Kaip suderinti šeimos gyvenimą su darbu, kuris tapo pavojingas dėl didelės tikimybės užsikrėsti koronavirusu? Sunkvežimio vairuotojas priėmė sunkų ir skausmingą šeimai sprendimą, tačiau jam svarbiausia yra artimųjų saugumas.

Vairuotojo istoriją neseniai pristatė „Sky News“. Benas McKeovnas iš Karmartenšyro (ang. Carmarthenshire) Velse, penkias savaites gyveno sunkvežimio kabinoje. Ilgais Europos maršrutais važinėjantiems sunkvežimių vairuotojams tai nieko ypatingo, tačiau velsiečio atveju tai buvo gana radikalus pokytis. Prieš prasidedant pandemijai, Benas dažniausiai savaitgaliams grįždavo namo. Ir nors ji, kaip ir daugelis kitų vairuotojų kartais praleidžia šešias naktis per savaitę ne namuose, jis niekad neįsivaizdavo, kad atsidurs tokioje situacijoje.

Gyventi sunkvežimyje vairuotojas nusprendė kartu su žmona. Jis bijojo, kad iš kažkurio maršruto jis parsiveš namo koronavirusą. Nenorėjo rizikuoti, kad sukels pavojų trims vaikams, ypač jauniausiam vos kelių mėnesių sūnui. Nuo to laiko Beno pagrindinė kontakto su šeima forma buvo kasdienis vaizdo skambutis ir trumpas žvilgsnis į vaikus pro langą, kai jis palikdavo prie savo namų durų maišą su skalbiniais.

„Mačiau savo žmoną Nicolą, tačiau saugumo sumetimais mes laikėmės dviejų metrų atstumo“, –  pasakojo McKeownas „Sky News“ reporterei.

width="500" height="462" frameborder="0" scrolling="no">

Sunkvežimio vairuotojas taip pat keletą naktų praleido draugo karavane, kad galėtų pailsėti nuo nuolatinio buvimo kabinoje. Laimei, Beno viršininkas pasistengė, kad sunkvežimio kabina būtų patogiai įrengta.

Labiausiai slegia ilgesys

„Niekad nemaniau kad būsiu tokioje situacijoje, tačiau padarysiu viską, kas mano galioje, kad užtikrinčiau šeimai saugumą. Net jei sunkvežimyje turėčiau praleisti kelis metus“, – sako Benas.

Tačiau jis pripažįsta, kad sunku nugalėti ilgesį. „Ypač kai naktį esi vienas ir tiesiog ilgiesi namų. Galvoji, „pražiopsojau tą, pražiopsojau tą“. Pirmą kartą pasiilgau savo vyresnio vaiko, kuris pats važinėja dviračiu, ir jaunesniojo, kuris žengia pirmuosius žingsnius“, – sako jis.

Būdamas tolimųjų reisų vairuotoju, Benas žinojo, kad jo profesija daug ką jam atims. Jis neieško užuojautos, tačiau norėtų, kad žmonės geriau suprastų, kaip aukojasi visi krovinius vėžliojantys vairuotojai, kurie dabar yra pagrindiniais pristatymą užtikrinančiais darbuotojais.

„Sutikau žmones, kurie man buvo labai malonūs, tačiau kiti, manau, nežino, iš kur atsiranda jų maistas ir kaip jis patenka į parduotuves“, – sako jis.

Tačiau tai, ko labiausiai nori Benas, tai grįžti namo, kai tik pandemijos apribojimai pasibaigs ir bus saugu. Su tuo nėra susijusių didelių planų – grįžimas į normalumą yra vienintelis dalykas, kurio ji nori.

„Aš tiesiog noriu pamatyti savo vaikus, nueiti su jais į parką. Net neįsivaizduoji, kiek reiškia šeima, kol negali su ja būti“, – priduria jis.

Paantraštės