Šiuolaikinės pagalbos sistemos laikomos vienu svarbiausių eismo saugumo ramsčių. Tačiau kasdienė praktika piešia kitokį vaizdą: pagal Vokietijos kelių eismo saugumo tarybos (DVR) užsakymu atliktą apklausą, didelė dalis vairuotojų šiomis sistemomis nesinaudoja nuolat. Iš viso 59 proc. respondentų teigė išjungiantys pagalbines sistemas bent kartais: 19 proc. tai daro dažnai, o 40 proc. – retkarčiais.
„Vairuotojo pagalbos sistemos yra sargai angelai visiems eismo dalyviams“, – aiškina DVR prezidentas Manfredas Wirschas. „Kas jas išjungia, sąmoningai prisiima didesnę riziką ir kelia pavojų gyvybėms tiek kabinoje, tiek už jos ribų.“
Dažniausiai išjungiamas eismo juostos palaikymo asistentas
Tyrimas atskleidė, kurios sistemos vairuotojams trukdo labiausiai:
- Eismo juostos palaikymo asistentas: juo reguliariai nesinaudoja net 56 proc. vairuotojų.
- Išmanusis greičio asistentas (ISA): išjungia 16 proc. apklaustųjų.
- Adaptyvioji kruizo kontrolė: nenaudoja 15 proc. vairuotojų.
Saugumui kritinės sistemos, tokios kaip posūkio asistentas (8 proc.) ar avarinio stabdymo asistentas (5 proc.), išjungiamos rečiau, tačiau taip pat ne visada naudojamos nuosekliai. Tai rodo, kad vairuotojai dažniausiai atsisako tų sistemų, kurios aktyviai įsikiša į vairavimą arba pateikia daug įspėjamųjų signalų.
Pagrindinė priežastis: mokymų trūkumas ir nežinomybė
Vienas svarbiausių apklausos rezultatų susijęs su darbuotojų paruošimu. DVR duomenimis:
- apie 32 proc. vairuotojų negavo jokių instrukcijų, kaip naudotis šiomis sistemomis;
- 45 proc. buvo tik trumpai ir neformaliai supažindinti kolegų;
- tik 24 proc. yra baigę oficialius mokymus.
Informacijos trūkumas tiesiogiai veikia technologijų naudojimą: 36 proc. jaučiasi nepakankamai informuoti, 12 proc. tiksliai nežino, kokia įranga įdiegta transporto priemonėje, o 22 proc. mano, kad technologiją suprasti yra per sunku.
Priėmimas yra, bet kasdienybė neįtikina
Nors požiūris į sistemas iš esmės teigiamas (beveik 80 proc. jas laiko naudingomis), realus naudojimas atskleidžia nepasitenkinimą. Apie 53 proc. vairuotojų teigia, kad juos trikdo klaidingi signalai ar įkyrūs įspėjimai, o 37 proc. linkę šiomis technologijomis nepasitikėti.
DVR pabrėžia, kad atsakomybė tenka ne tik vairuotojams, bet ir gamintojams – valdymo koncepcijos turi būti intuityvesnės, o klaidingų signalų kiekis – minimalus.
Ką tai reiškia transporto įmonėms?
Transporto sektoriui ši apklausa išryškina didelę problemą: techniškai sistemos yra brandžios ir privalomos, tačiau jų nauda lieka neįgyvendinta. Įmonėms tai reiškia:
- Pagalbinės sistemos yra, tačiau naudojamos nenuosekliai.
- Mokymų trūkumas tampa tiesiogine eksploatacine rizika.
- Reikalinga nuoseklesnė vairuotojų instruktavimo strategija.
Problemos esmė slypi ne pačioje technologijoje, o jos pritaikyme realioms sąlygoms. Sistemos transporto priemonėse jau yra, tačiau jos dar netapo organiška kasdienio darbo dalimi.
