Straipsnis išverstas mašininiu būdu
Federalinė logistikos ir mobilumo tarnyba (BALM) apibendrino pirmąjį šių metų mėnesį Vokietijos keliuose. Sausį bendras sunkiasvorių krovininių transporto priemonių, kurių masė didesnė nei 3,5 t, eismas mokamų kelių infrastruktūroje per metus padidėjo 3,1 proc.
Tačiau čia reikėtų priminti, kad į praėjusių metų sausio mėnesio statistiką dar nebuvo įtrauktos transporto priemonės, kurių dmc viršija 3,5 t iki 7,5 t, kurioms nuo 2024 m. liepos 1 d. Vokietijoje bus taikoma kelių rinkliava.
Bendra visų sunkvežimių rida Vokietijoje buvo apie 3,27 mlrd. km, iš kurių 1,87 mlrd. km nuvažiavo Vokietijos sunkvežimiai, užfiksavę 5,7 proc. padidėjimą (panašiai kaip ir 2024 m. gruodį, kai jų rida per metus padidėjo 5,6 proc.)
Lenkijos sunkvežimiai, kurių rida siekė apie 0,62 mlrd. km, per metus sumažėjo 0,2 proc. Trečioji šalis po Vokietijos, kurios sunkvežimių rida didžiausia, yra Lietuva, kuri, priešingai kelerių metų didėjimo tendencijai, antrą mėnesį iš eilės fiksavo sumažėjimą – 0,6 proc. Sausį šios šalies transporto priemonės Vokietijos keliais nuvažiavo apie 121,5 mln. km.
Sunkvežimių eismo Vokietijoje kurių masė 7,5 t ir daugiau
Kita vertus, jei atsižvelgsime tik į 7,5 t ir didesnės masės transporto priemonių eismą, tai sausio mėn. sunkvežimių rida Vokietijos mokamuose keliuose sudarė 3,17 mlrd. km, t. y. 0,1 km daugiau nei prieš metus.
Vokietijos šios kategorijos sunkvežimių rida nežymiai padidėjo 1,2 procento, Lenkijos sunkvežimių rida sumažėjo 1,9 procento, o Lietuvos sunkvežimiai nuvažiavo 1,1 procento mažiau kilometrų.
Sausio mėn. 7,5 t ir didesnės masės lenkiškų sunkvežimių dalis Vokietijos keliuose sudarė apie 19,15 proc. ir buvo didesnė už visų 2024 m. vidurkį (18,93 proc.). Lietuvos sunkvežimių rida sausį sudarė 3,81 proc. visos ridos (palyginti su 2024 m. vidurkiu – 3,68 proc.). Vokietijos sunkvežimiai, kurių masė 7,5 t ir didesnė, įveikė 56,5 proc. maršrutų mokamais Vokietijos keliais.