Tokį kreipimąsi, adresuotą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Susisiekimo bei Finansų ministerijoms. pasirašė asociacija „Linava“, Transporto inovacijų asociacija, Muitinės praktikų asociacija bei Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija „Lineka“.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, kad užsiveriant Rytų rinkoms, persiorientuoti į Vakarus ir gauti naujų užsakymų daliai vežėjų gali užtrukti nuo pusmečio iki vienerių metų.
„Smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių vežėjų apyvartos yra smukusios apie 20-30 proc. Tai trukdo sklandžiai įsitvirtinti naujose rinkose, nes norint įsigyti naujų transporto priemonių, reikalingų dirbti Vakaruose, reikia apyvartinių lėšų. Jos reikalingos ne tik darbuotojų algoms mokėti, bet ir kitoms einamosioms išlaidoms dengti. Tikimės, kad Vyriausybė ir atsakingos institucijos atsižvelgs į mūsų prašymus ir pradės kuo greičiau teikti ne tik lengvatines paskolas, bet ir leis kuriam laikui atidėti mokesčių mokėjimą VMI bei Sodrai“, – sako Z. Buivydas.
Jo teigimu, mokesčių mokėjimo atidėjimas palengvintų situaciją daugeliui įmonių, ypač mažosioms, smulkiosioms ir vidutinėms. Būtent jos iki šiol patirdavo daugiausiai sunkumų, o prarandant Rytų rinką – jų patirs dar daugiau. Pavyzdžiui, šiemet per kovą neliko 26 mažųjų, 1 – smulkios, o nuo pandemijos pradžios – 59 mažųjų ir 299 smulkiųjų transporto įmonių.
Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugėja žinių iš transporto įmonių apie sparčiai žemyn krentančias apyvartas ir planuojamus darbuotojų atleidimus artimiausiu metu.
„Daliai įmonių vis labiau pradeda trūkti apyvartinių lėšų einamosioms išlaidoms – darbuotojų atlyginimams, degalams, remontams, mokesčių mokėjimui Sodrai, VMI. Vertindami šiuos duomenis, prognozuojame, kad bendrai sudėjus su pervežimais, ekspedijavimu ir tarpininkavimu susijusi ekonomikos dalis susitrauks 3 – 4 mlrd. eurų, o darbo dėl to gali netekti mažiausiai 10 tūkst. darbuotojų, dirbančių transporto, ekspedijavimo, muitinės tarpininkavimo ir kitose su transportu susijusiose įmonėse“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Be to, pasak jos, ne mažiau svarbu sudaryti sąlygas transporto ir logistikos sektoriui pasiruošti skaitmeninei transformacijai ir neprarasti konkurencingumo Vakarų rinkose.
„Būtina skatinti įsidiegti skaitmeninius sprendimus, norint sumažinti tuščios, neefektyvios ridos apimtis, mažinant išmetamą anglies dvideginio kiekį bei padėti ekspeditoriams konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Būtent todėl prašome atsakingų ministerijų numatyti skaitmenizavimo procesų diegimo paramos galimybes šiam sektoriui“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Muitinės praktikų asociacijos direktorė Enrika Naujokė pabrėžia, kad dalis įmonių, dirbusių su ekspedijavimu, agentavimu ir tarpininkavimu Rytų kryptimis, visiškai nebevykdo jokių užsakymų ir nebeturi pajamų, reikalingų išmokėti darbo užmokestį. Šie muitinės tarpininkai fiksuoja 70-80 proc. apyvartų kritimą ir jau dabar planuoja atleisti iki 50 proc. darbuotojų, o vėliau jų atleidimai gali siekti ir 70-80 procentų.
„Situaciją ypač apsunkina tai, kad bankai neįskaito mokėjimų net už paslaugas, suteiktas dar iki Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Likusios be apmokėjimų ir apyvartinių lėšų, Lietuvos įmonės atsidūrė itin sudėtingoje situacijoje. Sunkius laikus išgyvena ir muitinės sandėliai, laikino saugojimo sandėliai, fiksuojamas žymus krovinių sumažėjimas. Valstybė turėtų būti solidari su didelius sukrėtimus patiriančiu sektoriumi ir suteikti paramą šiam verslui persiorientuoti į naujas rinkas“, – sako E. Naujokė.
Pasak jos, būtina įtraukti pervežimo, ekspedijavimo, muitinės procedūras atliekančias įmones į prioritetinių veiklų sąrašą, kurioms gali būti skirta parama dalyvauti eksporto misijose, mugėse, ieškoti užsienio partnerių, atlikti galimybių studijas dėl naujų rinkų plėtros.