Pusė vairuotojų iš trečiųjų šalių, prašę leidimų įsidarbinti Lietuvoje, išvyko dirbti į kitas šalis

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės

"Sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą, (...) darbdavių atstovai turi labiau rūpintis atvykusių dirbti į Lietuvą žmonių išlaikymo reikalais, o ne galvoti, kaip jų atsivežti kuo daugiau", sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Pasak jo, beveik pusė vairuotojų iš trečiųjų šalių, prašę leidimų įsidarbinti Lietuvoje, to nepadarė ir iš šalies išvyko.

Pusė vairuotojų iš trečiųjų šalių, prašę leidimų įsidarbinti Lietuvoje, išvyko dirbti į kitas šalis
Stock nuotr.

„Raginame, su darbdaviais, darbuotojų atstovais šnekėjome, juos kartu diskutuoti (kaip spręsti darbuotojų trūkumo problemą – red.) ne per tai, kaip jų atsivežti daugiau, o per tai, kaip išlaikyti tuos žmones, kurie čia atvažiuoja“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje teigė viceministras.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Šriubša pripažįsta, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių kaita išlieka problema.

„Tie skaičiai gavusių ilgalaikį buvimą, bet arba neatvykusių, arba atvykusių ir labai greitai išvykusių į kitas šalis, išlieka problema“, – posėdyje tvirtino D. Šriubša.

„Esame valstybė, kuri suteikia ilgalaikį buvimą Europos Sąjungoje, Šengene, bet pas mus tie darbuotojai neužsilaiko, bet jie su mūsų vienokia ar kitokia pagalba prisideda prie kitų valstybių ekonomikų“, – pridūrė D. Šriubša.

Tačiau jis įspėjo, kad 2023 metais gali labai padaugėti iš kitų Europos Sąjungos valstybių grąžinamų trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyko į Lietuvą, bet ilgalaikio buvimo pasiprašė kitoje Bendrijos šalyje.

„Briuselis vėluoja, bet kiti metai yra kertiniai informacinių sistemų panaudojimo, tame tarpe ir atvykimo ir išvykimo sistemos – šalys turės keistis informacija apie trumpalaikes Šengeno vizas, apie leidimus gyventi, ilgalaikes nacionalines vizas“, – tvirtino D. Šriubša.

Pasak V. Šilinsko, paslaugų sektorius, skirtingai nei pramonės ir žemės ūkio, žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimo kvotą išnaudojo jau rugpjūčio pabaigoje. Šiemet šis sektoriaus privilegijuota tvarka – neskelbdamas apie laisvas darbo vietas Lietuvos piliečiams per Užimtumo tarnybą galėjo įdarbinti 16 tūkst. iš trečiųjų šalių atvykusių žmonių.

„Daugiausiai paslaugų sektoriuje sudaro vairuotojai. Kai paanalizavome, kokia yra situacija su šiais žmonėmis, tai iš 16 tūkst. apie 45 proc. neįsidarbino arba nebedirba Lietuvoje. 15 proc. neįsidarbino, 30 proc. įsidarbino, bet rugsėjo viduryje jau nebedirbo. Reiškia, dirbo labai trumpai ir išvyko kitur“, –posėdyje tvirtino V. Šilinskas.

Jo duomenimis, išvykę žmonės vidutiniškai dirbo 70 dienų, o išvykti žmones skatina maži atlyginimai, nesiekiantys 1 tūkst. eurų be dienpinigių.

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi