Situacija nesikeičia jau keletą mėnesių. Šiuo metu tik pasienyje su Lenkija Baltarusijos pusėje muitinės formalumų laukia virš tūkstančio vilkikų. Pasienyje su Lietuva, kur jau seniai buvo problemų su pravažiavimu, dar prieš karą Ukrainoje – daugiau nei 3 tūkst. (vien tik Kamenyj Log-Medininkai sienos kirtimo punkte jų daugiau nei 1100). Vairuotojų nervai tampomi ir jie nesupranta, dėl ko jie kalti, rašo baltarusiškas portalas sb.by. Tiesa yra tokia, kad jų nėra. Bent ne ten, kur Baltarusijos pareigūnai liepia jų ieškoti.
Registratorius pilnas, mašinų nėra kur dėti, nes lenkai visai nenori dirbti. Gal jau savaitę stovime kelkraštyje, mums paskambina ir atvažiuojame. Džiaugiuosi, kad abu esame iš Volkovysko, tad turime galimybę tiesiog trumpam parvažiuoti namo nusiprausti ir normaliai pavalgyti. Kiti visą laiką sėdi automobilyje. Ar galite tai įsivaizduoti?“, – vairuotojo Genadijaus Gusaro žodžius cituoja sb.by portalas.
„Į terminalą atvažiavau gruodžio 2 d.“, – pasakoja kitas sunkvežimio vairuotojas Aleksandras Išmanovas. „Atrodo, pagaliau pavyko pasiekti tikslą. O dabar jau dešimt valandų nė kiek nepajudėjau. Gali būti, kad stovėsiu dar tiek pat. Pastaruoju metu dirbti tapo labai sunku. Nerealios eilės, mūsų vaikinai rašo, kad stovėjo septynias – devynias dienas. Aš pats esu iš Karagandos, daug metų dirbu šioje srityje, bet tokios netvarkos nepamenu. Šiuo metu važiuoju autovežiu atsiimti Lenkijoje du automobilius. Paskui atgal!“
Lenkijoje nėra kam dirbti, todėl išsinuomavome keletą lenkiškų automobilių. Mes daug važinėjame. Rusija, Italija, Lenkija. Dabar dirbti labai sudėtinga. Šį kartą persikabinau gruodžio 1 dieną muitinės laukimo zonoje, o iš ten išvažiavau tik trečiadienį 4 val. ryto“, – pasakojo kitas vairuotojas Viačeslavas Čižas.
sb.by/gpk.gov.by
Kalta bloga Europos Sąjunga?
Valstybės sienos komiteto atstovas Valentinas Busko teigia, kad dėl visko kalta Europos pusė, kuri sąmoningai vilkina transporto priemonių registravimo procedūras.
Tiksliau, tik pusė sunkvežimių, nei įprastai, pravažiavo Latvijos ir Lenkijos kryptimis (…). Lapkritį į Lietuvos pusę vidutiniškai įvažiavo tik 35 proc. vilkikų. Be to, per pastarąją parą buvo vėluojama registruoti automobilius pasienyje su Lenkija“, – sakė Valentinas Busko.
Tarptautinių reikalų nuolatinio komiteto narys Sergejus Syrankovas aštriai pakomentavo situaciją Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. Anot jo, situacija įrodo, kad „Himlerio generalinis planas „Ost“ (nacistinės Vokietijos dominavimo Rytų Europoje įtvirtinimo programa – red. pastaba) vis dar vykdomas“.
Lenkai ir lietuviai (…) degina paskutinius geros kaimynystės tiltus, buvusius tarp mūsų valstybių. Be to, žalą dėl tokių veiksmų jaučia ne tik Baltarusijos ekonomika, bet ir visa Europos Sąjunga“, – piktinosi Sergejus Syrankovas.
Ekonomikos analitikas Georgijus Gricas atkreipė dėmesį į politinę, o ne ekonominę konflikto pusę.
„(…) Sankcijų politika numato kruopštesnę krovinių kontrolę, atrankinių patikrinimų didinimą. Ir šie patikrinimai, ypač tie, kuriuos atlieka mūsų partneriai, peržengia visas proto ribas. Jei prisimintume šių metų balandį, kai Baltarusija ir Rusija įvedė kontrsankcijas ES šalims, siekdamos apriboti ES šalyse registruotų vilkikų važiavimą per savo šalių teritorijas (Rusija šį draudimą įvedė spalio 10 d. – red. pastaba), tai taip pat yra objektyvus atgrasymo veiksnys. Tačiau neabejotina: priėmus politinį sprendimą, tokių veiksnių vaidmuo galėtų būti sušvelnintas“, – Baltarusijos valstybės sienos komitetas cituoja Georgijaus Grico žodžius.
gpk.gov.by
Migracijos krizė ir Ukrainos užpuolimas
Lietuvoje, eilėse prie sienos link Baltarusijos (tiek „gyvose“, tiek elektroninėse eilėse) stovi apie 2000 sunkiasvorių sunkvežimių. Oficialiais duomenimis, šiuo metu dokumentų įforminimo laikas, priklausomai nuo patikros punkto, yra daugiau nei 30 valandų.
Tuo tarpu Lenkijos pusėje padėtis nėra geresnė. Šimtai sunkvežimių stovi eilėse, o sunkvežimių vairuotojai – per tą patį šaltį ir lietų, kaip ir jų kolegos kitoje sienos pusėje – daugiau nei 30 valandų laukia, kol iš Lenkijos, per Koroščino sienos perėją, išvyks į Baltarusiją.
Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia Baltarusijos pusė, eilės pasienyje nėra Lenkijos ar Lietuvos kaltė. Taigi iš kur kilo problema?
Per neseniai kilusią krizę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, apie kurią rašėme lapkritį, Liublino mokesčių administravimo rūmų komunikacijos skyriaus atstovas Michalas Derusas pasakojo, kad Lenkijos muitinės ir mokesčių tarnybos nevėlavo atlikti įforminimo ir kad „iš Lenkijos išvažiuoja tiek transporto priemonių, kiek Baltarusijos pusė gali priimti“. Lenkijos pusė atkreipia dėmesį, kad Baltarusijoje registravimo tempo sulėtėjimas buvo stebimas jau seniai.
Lietuvos pasienio tarnyba atvirai pasakė, kokia yra problema.
Pagrindinė priežastis yra padidėjimas srauto, daugiau iš Lietuvos vilkikų važiuoja, tai visuose punktuose jaučiama, be to, Baltarusijos pasieniečiai ne visada susitvarko su tokiu srautu, o Lietuvoje dėl sankcijų taip pat yra sugriežtėjusi patikra. Dalis vilkikų taip pat atvyksta iš Baltarusijos-Lenkijos pasienio“, – rugsėjį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Problemos prie Baltarusijos ir ES šalių sienų egzistuoja jau apie metus. Viskas prasidėjo nuo A. Lukašenkos režimo sukeltos migracijos krizės, dėl kurios prie vakarinės sienos atsidūrė migrantai iš Irako, Sirijos, Afganistano ir kitų šalių. Lietuva pirmoji susidūrė su migrantų problema, dėl kurios net buvo įvesta nepaprastoji padėtis, vėliau problema eskalavo taip pat Lenkijoje ir Latvijoje. Dėl Baltarusijos vadovo išprovokuotos migracijos krizės tūkstančiai pabėgėlių per Lenkiją ir Lietuvą bandė patekti į Vakarų Europą, sukeldami didelių tiekimo sutrikimų.
Padėtis pablogėjo po Rusijos karo prieš Ukrainą. Ryšium su Rusijos Federacijos karo veiksmais pirmiausia buvo įvesti apribojimai, susiję su Vakarų embargu prekėms, kurios gali būti panaudotos Rusijos karo veiksmams, o vėliau su ekonominėmis sankcijomis, įskaitant draudimą vežėjams iš Rusijos ir Baltarusijos, kuri palaikė savo kaimynės agresiją, vežti krovinius ES keliais. Baltarusijos ir Rusijos valdžia taip pat uždraudė ES registruotiems vilkikams kirsti jų sieną.
Apibendrinant būtina pažymėti, kad problemas prie sienų sukelia ne „bloga Europa“, kaip bando pateikti Aleksandro Lukašenkos ir Vladimiro Putino režimų propagandinė žiniasklaida, o agresyvi abiejų vadovų politika Europos Sąjungos ir viso pasaulio atžvilgiu, kurie smerkia Rytų Europos diktatorių veiksmus.
