VMI duomenimis, dyzelino pardavimai mažėjo visus tris 2026 metų pavasario mėnesius, o nuosmukis kiekvieną mėnesį tapo vis didesnis. Kovą į Lietuvos vidaus rinką išleistas dyzelino kiekis buvo 2,6 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, balandį kritimas siekė 6 proc., o gegužę – jau 10,1 proc.
Per kovą, balandį ir gegužę Lietuvos rinkai iš viso pateikta 386,9 mln. litrų dyzelino – 26,4 mln. litrų, arba 6,4 proc., mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Vien gegužę į rinką išleista 130,2 mln. litrų akcizu apmokestinamo dyzelino – 14,7 mln. litrų mažiau nei prieš metus.
Mažėja ir biudžeto pajamos
Krentant degalų pardavimams, mažėja ir valstybės gaunamos akcizų pajamos. VMI duomenimis, šių metų gegužę jos sudarė 93,9 mln. eurų – 8,1 mln. eurų, arba 7,9 proc., mažiau nei 2025 metų gegužę.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos „LIEPA“ prezidentės Kristinos Čeredničenkaitės teigimu, trijų mėnesių iš eilės fiksuojamas pardavimų mažėjimas leidžia kalbėti ne apie trumpalaikį svyravimą, o apie aiškią rinkos tendenciją.
Vienas silpnesnis mėnuo dar galėtų būti laikomas trumpalaikiu rinkos svyravimu. Tačiau kai dyzelino kiekis mažėja tris mėnesius iš eilės, o nuosmukis nuosekliai gilėja, jau matome aiškią tendenciją. Tai rodo, kad po pernykščio staigaus rinkos kritimo, šiemet Lietuvos degalų rinkoje konkurencingumo problema dar nėra išspręsta“, – teigia K. Čeredničenkaitė.
Vežėjai degalus renkasi pirkti Lenkijoje
Asociacijos vertinimu, pagrindinė mažėjančių pardavimų priežastis išlieka ta pati – transporto sektoriaus įmonės vis dažniau dyzeliną perka Lenkijoje, kur dėl mažesnio apmokestinimo degalų kainos išlieka konkurencingesnės.
Dėl to Lietuva netenka ne tik akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio pajamų, bet ir dalies ekonominės vertės, kurią sukuria vietos degalų prekybos sektorius. Ši tendencija tęsiasi ir po itin sudėtingų 2025 metų, kai akcizu apmokestinamo dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc., arba daugiau kaip 301 mln. litrų, palyginti su 2024 metais.
Geopolitinė įtampa didina neapibrėžtumą
Papildomą spaudimą degalų rinkai, anot ekspertų, kuria atsinaujinęs JAV ir Irano konfliktas. Po naujų karinių veiksmų ir grėsmių laivybai Hormuzo sąsiauryje pasaulinės naftos kainos šią savaitę pakilo daugiau kaip 10 proc.
Hormuzo sąsiauriu gabenama maždaug penktadalis pasaulio naftos ir gamtinių dujų, todėl bet kokie trikdžiai šiame regione greitai atsispindi pasaulinėje energetikos rinkoje ir gali paveikti degalų kainas Europoje.
Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad tokios situacijos parodo būtinybę turėti iš anksto parengtus mechanizmus, kurie padėtų sumažinti pasaulinių kainų šokų poveikį šalies ekonomikai.
Lietuva negali kontroliuoti pasaulinės naftos kainos ar sustabdyti geopolitinių konfliktų. Tačiau valstybė gali pasirūpinti instrumentais, kurie padėtų sušvelninti jų poveikį šalies ekonomikai. Staigus naftos brangimas persiduoda degalų kainoms, transporto sąnaudoms ir galiausiai prekių bei paslaugų kainoms“, – sako M. Dubnikovas.
Siūlo grąžinti dalį akcizo vežėjams
Vienu iš galimų sprendimų įvardijamas dalinis dyzelino akcizo grąžinimas vežėjams. Pagal tokį modelį transporto įmonės degalus įsigytų Lietuvos degalinėse įprasta kaina, o vėliau, atitikusios nustatytus kriterijus, galėtų susigrąžinti dalį sumokėto akcizo.
Tokio mechanizmo šalininkai pabrėžia, kad tai nebūtų visuotinis degalų subsidijavimas, o tikslinė ekonominės ir mokesčių politikos priemonė. Ji galėtų paskatinti vežėjus degalus pirkti Lietuvoje, sumažinti transporto sektoriaus sąnaudas ir kartu padidinti valstybės biudžeto pajamas iš akcizo, pridėtinės vertės mokesčio bei susijusios ekonominės veiklos.
Šaltinis: pranešimas žiniasklaidai
