Svarbiausia informacija
- Europos transporto sektoriuje trūksta daugiau nei 500 tūkst. vairuotojų, o artimiausiais metais šis skaičius gali išaugti iki 650 tūkst. Pagrindinės priežastys – senstanti darbo jėga ir per mažas jaunų vairuotojų skaičius.
- Lietuvoje vairuotojų trūkumas siekia nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. darbuotojų, nors sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius per dešimtmetį išaugo daugiau nei du kartus – iki 91,8 tūkst.
- Vežėjai vis aktyviau ieško darbuotojų už ES ribų – Brazilijoje, Indijoje, Pakistane, Kazachstane, Kirgizstane, Turkijoje, Afrikos šalyse ir Lotynų Amerikoje. Tarptautinė atranka tampa ilgalaike verslo strategija.
- Didžiosios transporto bendrovės investuoja į mokymus ir integraciją, organizuoja kalbos kursus, profesinius mokymus, dokumentų tvarkymą ir kandidatų parengimą dar jų kilmės šalyse.
- Vairuotojų samda tampa kelių etapų procesu, kuris gali trukti 6–8 mėnesius ir apima atranką, testavimą, mokymus, vizų gavimą bei adaptaciją Europoje.
- ES ir nacionalinės valdžios institucijos ieško būdų palengvinti darbuotojų pritraukimą, plečia užsienio kvalifikacijų pripažinimą ir kuria naujas iniciatyvas, tokias kaip „EU Talent Pool“.
- Ekspertų vertinimu, Europos kelių transporto rinka jau pereina prie globalios darbo jėgos modelio, kuriame konkurencija dėl vairuotojų vyksta ne tik tarp Europos šalių, bet ir pasauliniu mastu.
Europos kelių transporto instituto (EITD) duomenimis, 2024 m. pabaigoje neužpildytų vairuotojų darbo vietų skaičius viršijo 500 tūkst. Prognozuojama, kad artimiausiais metais šis rodiklis gali išaugti iki 650 tūkst., o tai sudarytų apie 13–15 proc. viso ES profesionalių vairuotojų poreikio.
Kiek trūksta sunkvežimių vairuotojų Lietuvoje?
Lietuva išlieka viena didžiausių tarptautinio kelių transporto rinkų Europoje, tačiau vairuotojų trūkumo problema aktuali ir vietos vežėjams. Vežėjų asociacijos „Linava“ vertinimu, šalies transporto sektoriuje šiuo metu trūksta nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. vairuotojų.
Nors bendras darbuotojų skaičius per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, vietos darbo rinka nepajėgia patenkinti transporto bendrovių poreikio.
„Sodros“ duomenimis, sunkiasvorių vairuotojų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį padvigubėjo – nuo 45,3 tūkst. 2014 m. iki 91,8 tūkst. 2025 m.
Demografinės tendencijos didina problemą
Vairuotojų amžiaus struktūra daugelyje Europos šalių rodo ilgalaikę problemą. Vokietijoje ir Ispanijoje vos 2,6–3 proc. vairuotojų yra jaunesni nei 25 metų, o apie 30 proc. jau perkopė 50 metų ribą. BGL duomenimis, Vokietijoje kasmet į darbo rinką ateina 15–20 tūkst. naujų vairuotojų, tačiau 30–35 tūkst. pasitraukia į pensiją.
Panaši situacija fiksuojama ir Lenkijoje. „Truckers Life“ fondo tyrimas rodo, kad jaunesni nei 25 metų vairuotojai sudaro tik 1,5 proc. visų darbuotojų, o 25–30 metų amžiaus grupė – 5,5 proc. Tuo metu 37 proc. vairuotojų yra 41–50 metų, o daugiau nei 28 proc. – vyresni nei 50 metų.
Nors Lietuvoje jauno amžiaus vairuotojų dalis yra didesnė nei ES vidurkis, bendra pasaulinė ir europinė tendencija rodo, kad apie trečdalis vairuotojų yra vyresni nei 55 metų (vidutinis amžius – 47 metai). Tai reiškia, kad sektorius sparčiai sensta, o vietos darbo rinkos nebepajėgia kompensuoti iš darbo rinkos pasitraukiančių darbuotojų.
Tarptautinė atranka tampa ilgalaike strategija
Vis daugiau transporto bendrovių pripažįsta, kad darbuotojų paieška už ES ribų tampa ne laikinu sprendimu, o ilgalaikės veiklos dalimi. Didžiosios transporto grupės kuria specializuotas atrankos struktūras Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kurios veikia greta tradicinių personalo padalinių.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Girteka“. Bendrovėje dirba apie 8 tūkst. vairuotojų iš 20 valstybių, iš kurių maždaug 3 tūkst. atvykę iš Azijos šalių.
Bendrovė plečia atrankos tinklą Centrinėje Azijoje ir Pietų Amerikoje. Kandidatai iš Brazilijos mokomi „Girteka Drivers Academy“, kur supažindinami su Europos transporto reikalavimais, 95 kodo sistema, darbo ir poilsio režimu bei įmonės procedūromis.
Praktiškai atranka prasideda dar kandidatams esant savo šalyse – vykdoma dokumentų patikra, organizuojami kalbos mokymai ir profesiniai testai, o tik vėliau pradedamos vizų bei relokacijos procedūros.
Vokietijos bendrovės aktyviai ieško darbuotojų Afrikoje
Panašų modelį taiko ir „Emons Spedition“. Įmonėje dirba 375 vairuotojai, iš kurių maždaug trečdalis yra atvykę iš trečiųjų šalių. Bendrovė aktyviai vykdo atrankos projektus Burkina Fase ir Dramblio Kaulo Krante.
Svarbi šių programų dalis – vokiečių kalbos mokymas dar kandidatams gyvenant savo šalyse. Taip siekiama palengvinti integraciją ir sumažinti adaptacijos laiką atvykus į Europą.
Daugiausia dėmesio skiriama Azijai, Afrikai ir Lotynų Amerikai
Transporto bendrovės vis aktyviau ieško darbuotojų Brazilijoje, Kazachstane, Kirgizstane, Indijoje, Pakistane, Šri Lankoje ir Pietų Afrikoje. Didėja ir dėmesys Turkijai.
Pagal Turkijos ir Ispanijos susitarimą Turkijos valstybinė užimtumo tarnyba rengia programą, kuri galėtų padėti daugiau kaip 300 tūkst. profesionalių vairuotojų įsidarbinti Ispanijoje. Programa apima darbuotojų atranką, mokymus, kvalifikacijos pritaikymą ir relokacijos procesą.
Ispanijoje vairuotojų trūkumas tampa kritinis
Ispanijoje kelių transporto sektoriuje dirba daugiau nei 390 tūkst. profesionalių vairuotojų, tačiau apie 30 tūkst. darbo vietų lieka neužpildytos. Tai sudaro beveik 10 proc. visos darbo jėgos.
Padėtį sunkina amžiaus struktūra – dauguma vairuotojų yra 45–55 metų, todėl artimiausią dešimtmetį sektorius gali susidurti su dar didesniu darbuotojų trūkumu. Transporto organizacijos „Fenadismer“ vertinimu, vairuotojų stygius jau dabar riboja vežėjų plėtros galimybes ir neigiamai veikia veiklos stabilumą.
Todėl Ispanija plečia užsienyje išduotų vairuotojo pažymėjimų pripažinimo sistemą. Šiuo metu ji galioja 33 ne ES valstybėms. Agentūros EFE duomenimis, 2025 m. C ir D kategorijų pažymėjimų keitimų skaičius išaugo 12 proc. – nuo 13,9 tūkst. iki 15,6 tūkst. Daugiausia naujų vairuotojų atvyko iš Peru, Maroko ir Kolumbijos.
Nuolatinės atrankos modelis tampa nauju standartu
Transporto sektoriuje vis dažniau kalbama apie vadinamąjį nuolatinės atrankos modelį. Įmonės darbuotojų poreikį planuoja 6–12 mėnesių ir vienu metu vykdo atrankos procesus keliuose pasaulio regionuose.
Dažniausiai procesą sudaro:
- kandidatų atranka ir patirties vertinimas;
- praktiniai testai;
- profesiniai mokymai;
- vizų ir leidimų procedūros;
- adaptacijos programos atvykus į Europą.
Visas procesas paprastai trunka 6–8 mėnesius. Kai kuriais atvejais dalį mokymų ar dokumentų tvarkymo išlaidų padengia patys kandidatai, vertindami persikėlimą kaip investiciją į profesinę karjerą.
Atrankos agentūrų vaidmuo auga
Kartu sparčiai plečiasi specializuotų atrankos agentūrų segmentas. Jų veikla neapsiriboja darbuotojų paieška – dažnai siūlomi mokymai, dokumentų patikra, kvalifikacijos vertinimas ir pagalba integruojantis jau pradėjus dirbti.
Pavyzdžiui, „Novalife Global Recruiters“ taiko kelių etapų atrankos sistemą, kuri apima kalbos testus, dokumentų vertinimą ir teisės dirbti patikrą dar iki kandidato atvykimo į Europą.
Vis dėlto sektorius susiduria ir su iššūkiais. Vežėjai dažniausiai mini nepakankamas kalbos žinias, skirtingus darbo standartus bei ribotą Europos transporto taisyklių išmanymą.
„EU Talent Pool“ sieks sujungti darbdavius ir specialistus
ES lygiu vienu svarbiausių projektų laikoma „EU Talent Pool“ platforma, kuri turėtų padėti darbdaviams lengviau rasti specialistų ne ES valstybėse. Numatoma, kad sistema leis centralizuotai skelbti darbo pasiūlymus ir pasiekti kandidatų bazę profesijoms, kuriose darbuotojų trūksta labiausiai, įskaitant vairuotojus ir mechanikus.
Vis dėlto sektoriaus atstovai pabrėžia, kad vien platformos nepakaks. Būtina spartinti kvalifikacijų pripažinimą ir mažinti administracines kliūtis. Planuojama, kad „EU Talent Pool“ visa apimtimi pradės veikti nuo 2027 m.








![Europos vežėjai ieško atsakymų į didėjantį vairuotojų trūkumą [internetinis seminaras]](https://cdn-trans.info/uploads/2026/06/9b71ce11ff3591fe4cb7882e6fb-lt-1024x535.webp)
