Transporto sektoriaus atstovai šių metų su proveržiu nesieja – rinkos traukiasi, konkurencija didėja. Krovinių vežėjai automobiliais tikina pernelyg nesidžiaugiantys didesnėmis apyvartomis – konkuruoti jiems tenka siūlant mažesnes maržas. Ekonomistai prognozuoja, kad rūpesčių vežėjams netrūks ir kitąmet – pirmiausia dėl brangsiančių degalų bei neaugančio vartojimo Europoje. Vežėjai nesitiki, kad sumažės ir ES senbuvių spaudimas ginant savo rinkas.
Vežėjai automobiliais skundžiasi, kad šiemet jautė stiprų spaudimą tiek iš Rytų, tiek iš Vakarų – pasak jų, norinčių vežti krovinius rinkoje yra daugiau nei pačių krovinių. Tiesa, minami keliai ir į naujas rinkas – tarp šalies transporto sektoriui svarbių šalių minima Baltarusija, Kazachstanas, Norvegija, mėginama atrasti kelius į Uzbekistaną, Turkmėnistaną, Iraną, Turkiją. Su kroviniais keliaujama ir į Rusiją.
Kuo šioje rinkoje išsiskiria Lietuvos vežėjai? Jų atstovai tvirtina vienareikšmiškai: Lietuvos vežėjai – tai tarsi prekės ženklas, jie turi gerą vardą šiame sektoriuje. O tai reiškia, kad jau nereikia įrodinėti savo patikimumo, todėl galima lengviau sutarti su klientais ir dėl didesnių apimčių. Lietuvos vežėjai nesibodi važiuoti į tolimus reisus, ko dažniausiai vengia konkurentai iš Centrinės Europos šalių. Be kita ko, sparčiai atnaujinamas ir automobilių parkas.
Tačiau konkuruoti Europos Sąjungoje tapo sunkiau, pirmiausia – dėl protekcionistinės kai kurių Sąjungos šalių politikos. Vokietijai ir Prancūzijai įvedus savo šalių vežėjus ginančius įstatymus, pablogėjo ir Lietuvos vežėjų padėtis – nauji užsienio rinkose įsigalioję įstatymai, kaip reikalavimai vairuotojams mokėti nustatyto dydžio minimalų valandinį užmokestį arba turėti svečioje šalyje vietininkus, didino administracines vežėjų išlaidas ir mažino jų konkurencingumą. Lietuvos vežėjai tokį protekcionizmą šį rudenį apskundė Europos Komisijai (EK). Ši jau pradėjo pažeidimo procedūras prieš tokius įstatymus įvedusias šalis, belieka viltis Lietuvai palankaus verdikto. Tikimasi, kad sprendimą EK gali priimti kitąmet.
Lietuvai pačiai sunku rungtis su tokiomis ES milžinėmis, kaip Vokietija ar Prancūzija. Į pagalbą turėtų ateiti diplomatai – juolab kad prognozuojant valdžios pasikeitimą kai kuriose ES šalyse, protekcionizmas gali dar labiau sustiprėti. O vartojimas Europoje vis nekyla nuo dugno, todėl nerealu tikėtis didesnės plėtros vežėjų rinkoje.
Vežėjai tikisi, kad nauja Lietuvos valdžia įsiklausys į jų problemas – visas transporto sektorius sudaro nemenką dalį šalies ekonomikos: jis sukuria apie 12% šalies BVP – tai didžiausias rodiklis ES. Pasak Erlando Mikėno, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento, vežėjai viliasi, kad nauja valdžia paspartins trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras – nes vairuotojų trūksta katastrofiškai. Taip pat vežėjai, kaip ir visas verslas, laukia lengvatinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui, tikisi, kad bus ginami Lietuvos vežėjų interesai derantis su trečiosiomis šalimis dėl leidimų skaičiaus.
Šiame kontekste verslą itin domina, kokia bus naujų vadovų politika susisiekimo sektoriuje. Iki šiol Susisiekimo ministerija buvo pernelyg uždara, žvelgianti per labai siaurų interesų prizmę. Norėtųsi tikėtis, kad naujojo susisiekimo ministro „akiratis“ bus kur kas platesnis, kad jis paisys visų savo kuruojamo sektoriaus įmonių, net pačių mažiausių, interesų. Šioje ministerijoje tikrai yrą ką veikti ir nuveikti. Protinga valstybinė politika gali gerokai sustiprinti šalies konkurencingumą, su kurio iššūkiais susiduriama vis dažniau ir nuožmiau.
Šaltinis: vz.lt / nuotrauka: V. Ivanovo
