Kiekvienam dažniau ar rečiau pasitaiko atidėlioti tam tikrų užduočių vykdymą neapibrėžtam „vėliau“. Tačiau kas atsitinka, kai „vėliau“ tampa profesinio gyvenimo šūkiu, dėl ko užduotys yra atliekamos bet kaip, svarbiausia – nepraleidžiant nustatyto termino? Asmeninių konsultantų nuomone, tokiu elgesiu žeminame savo savivertę ir prarandame kolegų pagarbą.
Vilkinimas, arba darbų atidėliojimas, tai nemažos žmonių dalies kasdienė strategija, skirta susitvarkyti su nuobodžiomis, nemaloniomis arba sunkiomis užduotimis. Tačiau jei asmeninio skambučio pažįstamiems nukėlimas į kitą dieną nėra pasaulio pabaiga, tai atidėliojant profesinių užduočių vykdymą galima susidurti su rimtomis pasekmėmis.
Nesuskaičiuojamos kovos pertraukėlės, dažnas kėlimasis nuo stalo ir ilgi pokalbiai su bendradarbiais gali būti traktuojami kaip paprasčiausias dykinėjimas. Tačiau toks elgesys gali kilti dėl to, kad Jūsų laukia užduotis, kurios nenorite atlikti. Ši problema pasireiškia ir tuo, kad koncentruojamasi į lengvesnes, nuobodžias užduotis, kurios nereikalauja daug pastangų, tačiau kurių atlikimas nedaro didelio skirtumo.
Kenksmingas įprotis?
Kaip papildomai apsunkinti sau sudėtingos užduoties atlikimą? Kaip įmanoma ilgiau vengti prieš pradedant ją atlikti. Prievolė nuo to netaps malonesnė, o Jūsų vidinis nerimas tik padidės. Kuo daugiau dalykų atidedame vėlesniam laikui, tuo didesnis yra neatliktų darbų skaičius bei streso lygis.
Tendencija atidėlioti neigiamai veikia Jūsų pasitikėjimą savimi. Vis daugiau darbų yra atidedama vėlesniam laikui, o į Jūsų pasąmonę įsiskverbia pralaimėjimo jausmas ir abejonės savo gebėjimais, kurias su laiku pastebi ir Jūsų kolegos. Dar daugiau, dažni pasilikimai ofise po darbo valandų bandant pabaigti nespėtus darbus nebyloja apie darbuotoją gerai.
Kaip atsikratyti vilkinimo?
Jei aukščiau aprašytas elgesys skamba pažįstamai. Gali būti, kad vilkinimas tapo įpročiu, apibrėžiančiu Jūsų profesinį elgesį. Štai kelios taisyklės, kurios padės rasti motyvacijos ir jau šiandien padaryti tai, ką labai norėjote padaryti rytoj.
1. Išnaudokite pirmą pusvalandį nuoširdžiam darbui.
Nekalbėkite su bendradarbiais, neskaitykite elektroninių laiškų (nebent tai yra būtina), netikrinkite žinučių, o susikaupkite į svarbiausios užduoties atlikimą. Šių 30 minučių pakaks užduoti tempą likusiai dienos daliai.
2. Pagerinkite laiko planavimą.
Nustatykite laiko rėmus ir padalinkite darbų apimtį, reikalingą užduočiai įvykdyti, į paprastesnes suplanuoti sesijas. Tai puikus būdas išlaikyti Jus tenkinantį veiklumo lygį visą dieną.
3. Užsibrėžkite kiekvieną dieną pasiekiamą tikslą.
Taip yra kur kas paprasčiau visiškai susikoncentruoti į prioritetinės užduoties atlikimą ir matyti jos prasmę.
4. Išeikite iš savo komforto zonos.
Viena iš atidėliojimo priežasčių, tai nežinomybės baimė arba abejonės dėl savo gebėjimų. Nusprendę ryžtis ir imtis daug pastangų reikalaujančios užduoties galite likti maloniai nustebinti savo gebėjimais, o tai yra pirmas žingsnis link didesnio pasitikėjimo savimi.
5. Nepamirškite apdovanoti save už sudėtingos užduoties atlikimą.
Apdovanokite save, ypač jei užduotis buvo kelis kartus atidėliojama. Kavos pertraukėlė ar nuosavų nuopelnų pripažinimas padidina motyvaciją imtis tolesnių iššūkių.
