Vokiška televizija BR nufilmavo reportažą, kuris vadinasi “Vergų rinka Rytų Europa – vokiečių nauda su pigia darbo jėga“. Vienu iš laidos herojų yra sunkvežimio vairuotojas iš Vengrijos.
“Statybininkai iš Rumunijos – 6 mėnesiai sunkaus darbo be atlyginimo” (Frankfurter Neue Presse), ”Išnaudojami imigrantai iš Bulgarijos” (Weser Presse) – pastaruoju metu vokiškoje spaudoje atsiranda vis daugiau tokių antraščių.
BR televizijos reporteriai nusprendė nuodugniau ištirti „pigios darbo jėgos Vokietijoje“ temą ir tarpininkaujant profesinei sąjungai susitiko su vairuotoju iš Vengrijos Peteriu.
Vyras laužyta vokiečių kalba bandė papasakoti savo istoriją
– jis buvo įdarbintas Vokietijos ekspeditoriaus iš Kaselio (Heseno),
– vyrą, išdirbusį bendrovėje 35 dienas, atleido, nesumokėdami jam priklausančio atlyginimo (2500 Eur),
– paskutinį mėnesį Peteris praleido kelyje ir miegojo sunkvežimyje.
Paliktas likimo valiai
Kur jis eis, netekęs darbo ir turėdamas kišenėje 20 eurų? Neturi pinigų kelionei namo. Dar vieną naktį praleis automobilio kabinoje, kadangi negavęs atlyginimo, jis negrąžino darbdaviui raktelių nuo darbinio DAF automobilio.
Ar toks scenarijus tiks ekspeditoriui? Dėl visa ko jis užblokavo sunkvežimį, pasistatydamas prieš jį bendrovei priklausantį lengvąjį automobilį.
Skubi profesinės sąjungos pagalba
Kitą dieną padėti vengrui atvyksta profesinės sąjungos darbuotojai, informavę reporterius apie Peterio situaciją. Pabendravus su vairuotoju, paaiškėjo, kad jis buvo atleistas dėl kivirčo su darbdaviu.
Vengras atkreipė darbdavio dėmesį į netinkamas darbo sąlygas, ypač pervežant žalią mėsę, kurią jis turėjo savo rankomis, nenaudodamas pirštinių, iškrauti ir pakrauti.
Profesinės sąjungos darbuotoja susitiko su nepatikimos bendrovės vadovu, prašydama sumokėti vairuotojui neišmokėtą atlyginimą, pageidautina grynaisiais pinigais. Tačiau ekspeditorius nurodė neturįs laiko, bei pažymėjo, kad tariamai dar vakar atliko bankinį pavedimą.
Situacija bus išspręsta Muitinės įstaigoje (Finansinė nelegalaus darbo kontrolė), kuri buvo informuota apie bendrovės daromus pažeidimus. Atgalinei kelionei namo reikalingus pinigus vyras galiausiai gavo iš vokiškos televizijos, kadangi jis nesitikėjo sulaukti pagalbos iš tėvynės, o be to, dėl formalių priežasčių jo taip pat negalėjo paremti ir profesinė sąjunga.
Redakcijos komentaras: tikroji problema tai ne dempingas
Tokios situacijos nutinka Vokietijoje ir kitose šalyse, ir ne tik šiame sektoriuje. Reikia kovoti su sukčiavimais ir su „juodu” darbu.
Neseniai atliktas Briuselio Bruegel instituto HIVA ekspertų iš Leuven universiteto tyrimas ir Prancūzijos vyriausybės Tresor-Eco pranešimas rodo, kad dempingo šaltinis nėra komandiruoti darbuotojai, bet asmenys, dirbantys „juodai” arba pagal savarankišką įsidarbinimą. Vienam komandiruotam ES darbuotojui atitinka 20 neregistruotų.
Direktyva apie komandiruotes yra nusitaikiusi ne tik į Lenkijos ir kitus Rytų Europos darbuotojus, bet į juos įdarbinusias įmones.
„Su neigiamu, ksenofobiniu požiūriu į užsieniečius priimančiose šalyse, kuris ten pastoviai auga, bus lengviau pašalinti legalius konkurentus iš Vidurio ir Rytų Europos šalių, apkaltinant juos dėl netinkamai apskaičiuotų atlyginimų. Prisidengiant darbuotojų teisių apsauga, bus susidorota su konkuruojančiomis bendrovėmis.” – sako interviu su pulshr.pl dr. Markas Benio, Darbo jėgos judėjimo iniciatyvos viceprezidentas, didžiausios Europos ekspertų grupės, užsiimančios darbuotojų komandiravimo tematika.
„Tai ne komandiruotieji darbuotojai, kurie turi užsienyje užsidirbti, yra senosios Sąjungos paslaptis, bet dirbantieji ne oficialiai, kurie dirba „juodai”.-pabrėžia.
Vietoj to, kad kaišiotų pagalius į ratus sąžiningiems verslininkams, kurie teisiškai samdo darbuotojus, moka draudimo įmokas ir mokesčius, reikėtų pagalvoti apie žmonių, dirbančių „juodai” likimą. Tai jie išnaudojami ir dažnai paliekami skursti. Atrodo, kad ne paprastų piliečių gerovė yra pagrindinis naujosios direktyvos dėl komandiravimo tikslas, o didžiųjų europinių ūkinių subjektų interesai.
Nuotr.: mercurynews., archyv.