Vokietijos ūkį kelia eksportas, tačiau atsigavimas dar trapus

Naujausi Vokietijos federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenys rodo, kad po užsitęsusio sąstingio šalies ekonomika vėl auga. Vis dėlto atsigavimas nėra plataus masto: jį daugiausia palaiko užsienio prekyba ir dalis pramonės, o vartojimas beveik neauga, investicijos išlieka silpnos ir užimtųjų skaičius mažėja.

Transporto ir logistikos rinkai svarbiausia, kas skatina šį augimą. Didžiausią postūmį suteikia prekyba prekėmis, todėl aktyvumo didėjimą gali pajusti kelių, geležinkelių, jūrų ir įvairiarūšio transporto segmentai.

Eksportas vėl tampa pagrindiniu augimo varikliu

Pakoregavus duomenis dėl kainų pokyčių, sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus, Vokietijos prekių bei paslaugų eksportas 2026 m. antrąjį ketvirtį buvo 2 proc. didesnis nei per ankstesnius tris mėnesius. Dar sparčiau augo prekių eksporto apimtis – ji per ketvirtį padidėjo 2,6 proc. Paslaugų eksportas nepakito.

Importas taip pat augo, tačiau lėčiau. Bendra įvežamų prekių ir paslaugų apimtis padidėjo 1,5 proc. Prekių importas ūgtelėjo 2,1 proc., o paslaugų – 0,3 proc.

Metinis palyginimas dar aiškiau rodo eksporto pagyvėjimą. Palyginti su 2025 m. antruoju ketvirčiu, prekių ir paslaugų eksportas buvo 3,7 proc. didesnis, o vien prekių eksportas išaugo 5 proc.

Prie eksporto rezultatų gerėjimo prisidėjo chemijos pramonės, duomenų apdorojimo įrangos, elektros ir optinių gaminių bei kitų transporto priemonių gamintojai. Ypač suaktyvėjo prekių mainai su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

Vežėjams tai gali reikšti intensyvesnius srautus tarp gamyklų, logistikos centrų ir užsienio rinkų. Šios pramonės šakos paprastai užtikrina reguliarią transporto paslaugų paklausą.

Į techniką ir transporto priemones investuojama mažiau

Investicijų rodikliai siunčia gerokai atsargesnį signalą. Bendrosios investicijos į ilgalaikį turtą per ketvirtį susitraukė 0,2 proc. Labiausiai sumažėjo investicijos į mašinas, įrangą ir transporto priemones – 1,4 proc. Investicijos į statybas padidėjo tik 0,1 proc.

Vidaus vartojimas taip pat beveik nepakito. Namų ūkių ir valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, ūgtelėjo vos po 0,1 proc. Tai rodo, kad vidaus paklausa tebėra silpna. Net ir gerėjant bendriems ekonomikos rodikliams, įmonės atsargiai investuoja į įrangą, mašinas ir transporto priemones.

Transporto sektoriui šis nuosmukis itin reikšmingas, nes transporto priemonių pirkimas patenka būtent į tą investicijų grupę, kurioje užfiksuotas didžiausias sumažėjimas.

Apdirbamosios gamybos pridėtinė vertė auga ir per metus

Pramonės statistika atrodo palankiau. Bendroji pridėtinė vertė Vokietijos ekonomikoje per ketvirtį padidėjo 0,4 proc., o apdirbamosios gamybos sektoriuje augimas siekė 0,9 proc.

Didžiausią indėlį į šį rezultatą įnešė chemijos pramonė ir elektros įrangos gamintojai. Informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto, viešųjų paslaugų, švietimo bei sveikatos priežiūros sektoriuose pridėtinė vertė padidėjo po 0,6 proc.

Finansų ir draudimo paslaugų sektoriuje padėtis buvo priešinga – pridėtinė vertė sumažėjo 0,7 proc. Vis dėlto svarbiausias pokytis fiksuotas apdirbamojoje gamyboje: jos sukurta pridėtinė vertė buvo 1,1 proc. didesnė nei 2025 m. antrąjį ketvirtį. Toks metinis augimas užfiksuotas pirmą kartą nuo 2023 m. pirmojo ketvirčio.

Po kelerius metus trukusio pramonės nuosmukio šie duomenys rodo Vokietijos ekonomikos stabilizavimąsi. Tačiau vieno sėkmingesnio ketvirčio dar nepakanka kalbėti apie ilgalaikį tendencijos pasikeitimą.

BVP auga, tačiau užimtumas mažėja

Darbo rinka ekonomikos atsigavimo kol kas neatspindi. 2026 m. antrąjį ketvirtį Vokietijoje dirbo apie 45,7 mln. žmonių – 212 tūkst., arba 0,5 proc., mažiau nei prieš metus. Užimtumas traukėsi ne tik pramonėje ir statybose. Paslaugų sektoriuje užimtųjų skaičius sumažėjo pirmą kartą nuo pandemijos laikotarpio.

Bendras ekonomikoje dirbtų valandų skaičius smuko 0,5 proc., tačiau darbo našumas didėjo. Vienai darbo valandai tenkantis realusis BVP per metus išaugo 1,5 proc. Toks pats pokytis užfiksuotas ir skaičiuojant vienam užimtajam.

Kitaip tariant, Vokietijos ekonomika, turėdama mažiau užimtųjų, sukuria daugiau produkcijos. Tai gerina našumo rodiklius, bet kartu rodo, kad ekonominis pagyvėjimas dar nepadidino darbo jėgos paklausos.

Vokietijos augimas vis dar atsilieka nuo ES

Nors Vokietijos ekonomikos rodikliai pagerėjo, šalis tebeauga lėčiau nei visa Europos Sąjunga. Vokietijos BVP per ketvirtį padidėjo 0,3 proc., o visos Europos Sąjungos – 0,5 proc.

Tarp didžiausių Bendrijos ekonomikų sparčiausiai augo Ispanija – 0,7 proc. Prancūzijos ir Italijos ekonomikos padidėjo po 0,2 proc.

Panašus skirtumas išlieka ir lyginant metinius duomenis. Vokietijos ekonomika buvo 1 proc. didesnė nei prieš metus, o visos Europos Sąjungos BVP augimas siekė 1,2 proc.

Patikslinti duomenys sušvelnino ankstesnį vertinimą

„Destatis“ peržiūrėjo ir ankstesnių laikotarpių ekonominius duomenis. Didžiausia korekcija teko 2024 m.: anksčiau skaičiuota, kad Vokietijos ekonomika susitraukė 0,5 proc., tačiau dabar vertinama, kad BVP pokytis siekė 0 proc., tad ekonomika stagnavo.

2025 m. vertinimas iš esmės nepasikeitė – ekonomika tuomet ūgtelėjo 0,2 proc. Taip pat atnaujinti 2011–2021 m. duomenys. Perskaičiavus paaiškėjo, kad bendras BVP augimas per šį laikotarpį buvo 0,8 procentinio punkto didesnis, nei manyta anksčiau.

Prekyba prekėmis spartėja, tačiau plataus atsigavimo dar nėra

Transporto ir logistikos rinkai svarbiausia tai, kad antrąjį ketvirtį prekyba prekėmis augo gerokai sparčiau nei visa Vokietijos ekonomika. Prekių eksportas per ketvirtį padidėjo 2,6 proc., per metus – 5 proc., o importas, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, išaugo 2,1 proc.

Vis dėlto plataus ekonominio pakilimo požymių dar trūksta. Įmonės mažina investicijas į mašinas, įrangą ir transporto priemones, vartojimas beveik nekinta, o užimtųjų skaičius traukiasi.

Į antrąją 2026 m. pusę Vokietija įžengė su vėl augančia ekonomika, tačiau pagrindinė jos atrama tebėra eksportas, o ne vidaus paklausa ar investicijos. Transporto rinkai bus svarbiausia, ar užsienio prekybos ir pramonės pagyvėjimas išsilaikys artimiausiais ketvirčiais ir paskatins platesnį ekonomikos atsigavimą.