Per pastarąjį savaitgalį keliuose greitkeliuose fiksuota žala dar kartą priminė, kad dalis infrastruktūros yra itin jautri staigiems temperatūros šuoliams. Logistikos įmonėms tai seniai nebėra vienkartinis neįveikiamos aplinkybės atvejis: kiekvienas papildomas uždarymas ar nukreipimas reiškia sudėtingesnį maršrutų planavimą ir didesnį krūvį dispečeriams.
Ekspeditoriai dirba nuolatinių trikdžių sąlygomis
DSLV teigimu, netikėti eismo ir infrastruktūros sutrikimai daugeliui logistikos verslų tapo kasdienybe.
„Logistikos sektorius jau patyrė daug – tiltų uždarymus, geležinkelių infrastruktūros pažeidimus, šliuzų stabdymą. Ekspeditoriams tenka kasdien improvizuoti ir perplanuoti maršrutus“, – sako DSLV vadovas Frankas Husteris.
Atsižvelgiant į bendrą infrastruktūros priežiūros ir remonto atsilikimą, papildoma karščio sukelta žala kol kas nėra didelė. Vis dėlto sektoriuje vis dažniau keliami klausimai, kaip dažnai tokios situacijos kartosis ir ką tai reikš tiekimo grandinėms.
Karštis trikdo kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportą
Asociacija atkreipia dėmesį, kad problema neapsiriboja įtrūkusiu ar deformuotu kelio paviršiumi.
Geležinkelių krovinių vežime taip pat kyla rizikų: bėgiai, iešmai, kontaktiniai tinklai ir signalizacijos sistemos yra jautrūs ekstremalioms temperatūroms, todėl sutrinka eismas ir darbų organizavimas.
Dar vienas silpnas taškas – vidaus vandenų keliai. Nukritęs vandens lygis Reino, Mozelio ir Nekaro upėse riboja, kiek giliai galima pakrauti vidaus laivus. Tai reiškia mažesnį krovinį vienam reisui ir grandininį poreikį ieškoti papildomų pajėgumų.
Uostai taip pat nėra apsaugoti. Roterdamo uoste praėjusią savaitę konteinerių terminalai saugumo sumetimais buvo laikinai uždaryti. DSLV teigimu, dėl to teko atšaukti suplanuotus atvykimo ir išvykimo laikus, o sausumos logistikoje (keliais, geležinkeliais ir baržomis) susidarė vėlavimai.
„Autobahn GmbH“: didžiausia rizika – seni betoniniai greitkelių ruožai
„Autobahn GmbH“ nurodo, kad karščio sukelti kelio pažeidimai dažniausiai pasitaiko senesnėse betoninėse važiuojamosiose dalyse, kuriose eismas intensyvus, o remontai jau buvo atlikti ne kartą. Pagrindinė problema – vadinamieji „išsipūtimai“: kai betonas ekstremaliame karštyje plečiasi, susidariusių įtempių nebeįmanoma sugerti, todėl paviršius gali iškilti. Naujesnės, pagal dabartinius standartus įrengtos betoninės dangos tokiems pažeidimams yra gerokai atsparesnės.
Nuo birželio 20 d. „Autobahn GmbH“ registravo karščio padarinius keliuose pagrindiniuose tolimųjų reisų maršrutuose, tarp jų A1, A2, A6, A7, A10, A13, A14, A15, A29, A45, A66 ir A93. Kai kuriais atvejais A2, A14 ir A15 atkarpas teko visiškai uždaryti. Kitose vietose buvo uždarytos eismo juostos arba įvesti greičio ribojimai.
„Autobahn GmbH“ teigia, kad karštomis dienomis didesnės rizikos ruožuose stiprina stebėseną. Pažeistos betoninės plokštės pašalinamos, o tam, kad eismas būtų atnaujintas kuo greičiau, jos iš pradžių pakeičiamos asfaltu. Ilgalaikėje perspektyvoje operatorius efektyviausiu sprendimu laiko pilną senų važiuojamųjų dalių rekonstrukciją – taip geriausiai užkertamas kelias karščio sukeliamiems gedimams. Tai sutampa su DSLV pozicija: atnaujinant infrastruktūrą nuosekliai įtraukti atsparumą karščiui.
Dėl karščio auga dispečerių darbo krūvis
Ekspeditoriams papildomi uždarymai pirmiausia reiškia daugiau koordinavimo. Maršrutus tenka koreguoti realiu laiku, nukreipti transporto priemones ir iš naujo perskaičiuoti pristatymo laikus.
F. Husterio teigimu, augantis dispečerių darbo krūvis didina įtampą komandose ir vis dažniau atsiliepia įmonių pelningumui.
DSLV vertinimu, daugelis kelių ir geležinkelio koridorių buvo projektuoti visiškai kitokiomis klimato sąlygomis.
„Kaip ir miestų planavimas, kuriam jau dešimtmečiai, taip ir transporto maršrutai buvo kuriami neįsivaizduojant karščio bangų, viršijančių 40 laipsnių. To neįmanoma ištaisyti per kelerius metus“, – sako F. Husteris.
Todėl, asociacijos teigimu, karštis turi tapti vienu iš esminių projektavimo ir inžinerinių kriterijų atnaujinant greitkelius ir geležinkelius.
DSLV ragina spartinti infrastruktūros atnaujinimą
DSLV mano, kad federalinė valdžia ir infrastruktūros operatoriai privalo didinti tinklo atsparumą ekstremaliems orams.
„Būtent todėl būtina, kad karščio veiksnys būtų techniškai įtrauktas į būsimus greitkelių ir geležinkelių priežiūros darbus“, – pabrėžia F. Husteris.
Asociacija nurodo, kad tam reikės ir pakankamo finansavimo, ir greitesnių planavimo bei leidimų išdavimo procesų. DSLV teigimu, net ir turint specialų fondą, dabartinis transporto biudžetas yra per mažas: vienu metu mažinti susikaupusį atnaujinimų atsilikimą ir tenkinti papildomus poreikius, kuriuos kuria klimato kaita, darosi vis sunkiau.
Klimato kaita tampa ilgalaikiu logistikos iššūkiu
Logistikai karščio bangos jau nebėra tik sezoninis nepatogumas. Pavienius atvejus dažnai dar galima suvaldyti apylankomis, tačiau pasikartojantys ekstremalūs reiškiniai kelia vis aukštesnius reikalavimus planavimui, dispečeriniam valdymui ir pačios infrastruktūros patikimumui.
DSLV požiūriu, esminis klausimas – ar keliai, geležinkeliai ir vidaus vandenų keliai bus nuosekliai pritaikomi besikeičiančioms klimato sąlygoms. Jei ne, su karščiu susiję apribojimai krovinių vežime tik dažnės.
