BALM kartu su konsultacijų bendrove „Intraplan“, Vokietijos transporto ministerijos užsakymu parengusi „Vidutinės trukmės prognozę 2025/2026 m. žiemai“, artimiausiems metams piešia atsargų scenarijų.
2026 m. numatomas 0,7 proc. krovinių vežimų apimties augimas, o vežimo darbo (tonkilometrių) prieaugis – vos 0,2 proc.
Formaliai tai reikštų, kad nuosmukio etapas baigiasi, tačiau apie ryškų lūžį kalbėti anksti. Net 2029 m. prognozuojama, kad vežimų apimtis vis dar bus 8,2 proc. mažesnė nei 2019 m., o vežimo darbas atsiliks 3,7 proc.
Ekonomika vėl diktuoja tempą
Prognozėje aiškiai matyti, kad krovinių vežimai vėl tiesiogiai seka bendrą ekonomikos būklę. Po pandemijos buvę atsigavimo šuoliai iš esmės išnyko – sektoriaus dinamika grįžo į įprastą priklausomybę nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), pramonės ir prekybos ciklų.
2025 m., nors BVP turėtų padidėti 0,2 proc., krovinių vežimų rodikliai dar smuks: apimtis mažės 0,4 proc., o vežimo darbas – 1,5 proc.
Pagrindinės priežastys išlieka tos pačios: silpna pramonės gamyba, mažėjanti užsienio prekyba ir užsitęsusi statybų sektoriaus krizė. Nuosaikesnio pagerėjimo BALM tikisi tik 2026 m., kai dalis pramonės šakų turėtų stabilizuotis.
Kelių transportas – stagnacijos fazėje
Kelių krovinių vežimuose stabilizacija kol kas trapi. 2025 m. apimtys beveik nekis (–0,1 proc.), tačiau vežimo darbas sumažės 0,9 proc. Tai jau ketvirti metai iš eilės, kai kelių transporto rodikliai blogėja.
2026 m. prognozuojamas maždaug 1 proc. augimas tiek apimtyse, tiek vežimo darbe. Lemiamu veiksniu laikomas tikėtinas statybų sektoriaus atsigavimas – tradiciškai vienas svarbiausių sunkvežimių paklausos šaltinių.
Tačiau augimas nebus tolygus. Su statybomis susijusios krovinių grupės (akmuo, žemės ir mineralinės naftos produktai) rodo atsigavimo ženklus, o vartojimo prekių srautai išlieka silpni, metalų segmentas stagnuoja.
Rinka auga fragmentiškai – atskirose nišose, bet ne visuotiniu tempu.
Geležinkeliai – struktūrinio spaudimo zonoje
Geležinkelių krovinių vežimų rezultatai atrodo prasčiau nei kelių transporto. 2025 m. apimtys turėtų sumažėti 2,8 proc., o vežimo darbas – 3,1 proc.
2026 m. esminio lūžio nenumatoma: apimtys mažės dar 0,9 proc., o vežimo darbas – 2,2 proc.
BALM pabrėžia, kad spaudimą lemia ne tik cikliniai veiksniai. Prie problemų prisideda struktūriniai iššūkiai: didelis tinklo jautrumas trikdžiams, plataus masto infrastruktūros darbai bei neapibrėžtumas dėl mokesčių už prieigą prie geležinkelių infrastruktūros.
Kombinuotų vežimų segmentas taip pat nerodo aiškaus proveržio. Po kritimo 2025 m. 2026 m. numatomas tik nežymus stabilizavimasis.
Konkurencija Europoje aštrėja
Prognozė išskiria ir spartėjančią kelių transporto internacionalizaciją. Užsienio sunkvežimių dalis vidaus pervežimuose Vokietijoje jau siekia apie 45 proc. ir toliau auga.
Tai susiję su srautų struktūra: Vokietijos vežėjų nacionaliniai tolimieji pervežimai išlieka spaudžiami, o tarptautiniai pervežimai įgauna vis didesnę reikšmę.
Konkurencija vis labiau persikelia į europinių sąnaudų logiką. Centrinės ir Rytų Europos vežėjai, turintys palankesnes kaštų struktūras, toliau didina rinkos dalį.
Tranzitas auga sparčiausiai
Viena dinamiškiausių kategorijų – tranzitiniai vežimai. BALM vertinimu, tai vienintelė srautų grupė, kuri 2029 m. viršys 2019 m. lygį.
Tai patvirtina Vokietijos, kaip vieno pagrindinių Europos krovinių mazgų, vaidmenį. Tačiau kartu ryškėja struktūrinis poslinkis – didelę dalį šio augimo aptarnauja užsienio transporto įmonės.
Vokietijos vežėjams tai reiškia, kad rinka plečiasi, bet augimas ne visada koncentruojasi jų segmentuose.
Prognozė grindžiama aiškiomis prielaidomis
Ataskaitoje pabrėžiama, kad scenarijus remiasi konkrečiomis ekonominėmis ir geopolitinėmis prielaidomis. Daroma prielaida, kad konfliktas su Iranu, trunkantis nuo 2026 m. vasario, bus ribotos trukmės ir neperaugs į platesnę eskalaciją. Taip pat manoma, kad esami prekybos konfliktai – ypač tarp JAV ir Europos – papildomai neįsiplieks.
Ekonominėje dalyje tikimasi maždaug 1 proc. metinio augimo tempo ir nedidelio užsienio prekybos atsigavimo. Tačiau išlieka reikšmingi rizikos veiksniai: lėtas statybų sektoriaus atsigavimas, prislopinta pramonės gamyba bei energijos kainų nepastovumas.
Transporto sektoriuje papildomą neapibrėžtumą kelia CO2 kainodaros raida ir neišspręstas mokesčių už prieigą prie geležinkelių infrastruktūros modelis.
Iki 2029 m. prieškrizinio lygio pasiekti nepavyks
Nors nuo 2026 m. tikimasi nedidelio pagerėjimo, vidutinės trukmės perspektyvoje augimas išlieka ribotas. Iki 2029 m. prognozuojamas vidutinis metinis augimas sieks apie 0,9 proc.
Tai reiškia, kad iki pandemijos buvęs lygis nebus atkurtas. Bendros vežimų apimtys 2029 m. išliks 8,2 proc. mažesnės nei 2019 m., o vežimo darbas – 3,7 proc. mažesnis.
Rinkos dalys ir toliau slinks kelių transporto naudai, o geležinkeliai išliks struktūriškai spaudžiami. Tuo pat metu tarptautiniai pervežimai stiprės, didindami užsienio vežėjų dalį Vokietijos rinkoje.
Vokietijos krovinių rinka 2026 m.: ką prognozė reiškia Lietuvos vežėjams?
Vokietija – viena didžiausių Lietuvos transporto įmonių užsienio darbo arena. Lietuvos vežėjai 2025 m. šioje rinkoje nuvažiavo 1,51 mlrd. km (transporto priemonėmis virš 7,5 t) – tai 3,6 proc. daugiau nei prieš metus, o 2025 m. gruodį dinamika siekė net 10 proc.
Lietuva užima trečią vietą ES tarptautinių pervežimų rinkoje su 8 proc. dalimi (po Lenkijos ir Ispanijos), ir didelė dalis šios veiklos vykdoma būtent per Vokietiją – tiek kaip galutinę rinką, tiek kaip tranzito koridorių į Vakarų Europą. Todėl BALM prognozė nėra abstraktus dokumentas – tai tiesioginis signalas apie tai, kokia aplinka laukia lietuviškų vilkikų kabinose artimiausiems metams.
