JARTOM Real Estate duomenimis, Lenkijoje yra 285 nuomojamų logistikos centrų, o 2016 m. jų skaičius padidėjo apie 5 % . Bendras plotas viršija 10 milijonų m2.
Ekspertai patvirtina, kad paskutiniu metu įgijo reikšmės nauji šalies regionai, kurie dėl prasto kelių tinklo iki šiol neturėjo didelių logistikos centrų nuomai. Kelių investicijos pritemdė pasaulio ir vietos verslininkų susidomėjimą besivystančiomis rinkomis. Pavyzdžiu galėtų būti statomas pagal ES programą kelias S19 iš Žešuvo į Liubliną.
Jau pradėtos statybos naujų paskirstymo parkų Žešuve, Liubline ir Bydgoščiuje. Nauji centrai atsiras vakarų pamario vaivadijoje. Verslininkai yra pasirengę pradėti investicijas į kitas, „egzotiškas” vietas rezervuojant žemės atsargas tokiems projektams. Perspektyviai atrodo situacija vakarų vaivadijose, kur suinteresuotumas tiesiogiai atspindi plotų pasiūlą.
Kaip teigia Kamila Branecka (JARTOM Real Estate), susidomėjimas naujomis vietomis pradėjo augti dėl greito elektroninės komercijos vystymosi (e-commerce), kuri apima vis naujas verslo sritis.
„Internetu perkame ne tik drabužius, knygas, kaip individualūs klientai, bet vis daugiau maisto produktų, buitinės chemijos. Elektroninės komercijos klientais tampa viešbučiai, restoranai, biurai, švietimo įstaigos, darželiai, mokyklos ir t. t. Gera nekilnojamojo turto vieta, tai buvo anksčiau pagrindinis aspektas vertinant sandėlių vietas. Dėl elektroninės prekybos plėtros toks vertinimas pamažu keičiasi „, – teigia K. Branecka.
Dar prieš dešimtmetį norint plėtoti tradicinę prekybą reikėjo plėsti prekybos tinklus ir statyti saugojimo centrus, kas anksčiau buvo laikoma kaip patraukli vieta prie miesto ribų.
„Aglomeracijos artumas vis dar bus labai svarbus elektroninės komercijos sandėliams, tačiau vis dažniau geografinė pardavimų ir nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidų analizė parodys, kad reikia ieškoti vis originalesnių sprendimų”,- pridūrė ekspertė.
Stabili pagrindinių aglomeracijų sandėliavimo rinkų situacija lemia, kad verslininkai rizikuodami imasi spekuliacinių projektų, realizuojant juos ypač tose vietovėse, kur yra mažas neišnuomotų plotų koeficientas.
K. Branecka aiškina, kad spekuliaciniai objektai statomi paprastai patikrintose, patraukliose nuomininkams vietose. Tipinės spekuliacinės vietos plotas tai apie 10-40 tūkst. m2, o dar prieš metus tai buvo 10-20 tūkst. m2.
Pagal naujausią Savills pateiktą informaciją, šiuo metu statoma apie 1,6 mln. m2 ploto sandėlių, o situacija rinkoje dėl sandėliavimo patalpų Lenkijoje ir toliau yra gera.
„Rinka nėra prisotinta, ji turi vystymosi potencialą. Jį pagreitina dinamiška elektroninės komercijos plėtra, kuri reikalauja sandėlių ir logistikos užnugario. Niekas neparodo, kad konjunktūra artimiausiu metu pasikeis“ – sako Voicechas Zon (Savills).
Pirmoje š.m. pusėje priduota naudojimui apie 800 tūkst. m2. šiuolaikiško sandėliavimo ploto (duomenys: “Market in Minutes – Pramoninio ir sandėliavimo ploto rinka Lenkijoje“).
Didžiausiais š.m. pirmame pusmetyje priduotais objektais buvo:
- P3 Blonie plėtojimas (47,5 tūkst. m2) antroje Varšuvos zonoje,
- BTS Kauflandui (45,7 tūkst. m2) Bydgoščiuje,
- Prologio parko Piotrkovo II plėtra (42,2 tūkst. m2) Centrinėje Lenkijoje.
Šiuo metu tarp didžiausių projektų yra trys „šimtatūkstančiai“: du Amazon tinklui (161 tūkst. m2 Ščecine ir 135 m2 Sosnovce), kurių investuotoju yra Panattoni ir Zalando tinklo sandėlis (130 tūkst. m2) Ščecine (Goodman).
Paskutiniais mėnesiais nuomininkų rinkos aktyvumas pastebėtas ypatingai Centrinėje Lenkijoje (24 proc.visos paklausos) ir Varšuvoje (22 proc.). Be pagrindinių rinkų aukštas aktyvumas pastebėtas vakarinėje šalies pusėje, netoli sienos su Vokietija, kur išnuomota apie 106 tūkst. m2 (6 proc. visos paklausos).