Degalų kainos smarkiai šoktelėjo dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose, o tai reikšmingai apsunkino transporto sektoriaus veiklą. Ši situacija paspartino jau ne vienus metus ryškėjusią tendenciją: įmonės vis dažniau ieško alternatyvų įprastam dyzelinui. Tai atskleidžia sudėtingą ekonominio spaudimo, technologinių pasirinkimų ir veiklos apribojimų derinį.
Kokia įtempta šiandienos situacija, iliustruoja „Nordkurier“ reportažas apie Rostoke įsikūrusią vežėjų įmonę „Heinrich Gustke“. Generalinis direktorius Stephanas Gustke poveikį apibūdina skaičiais:
„Per mėnesį sunaudojame apie 250 tūkst. litrų degalų. Kainai pakilus 0,40–0,50 euro, matematika paprasta: greitai susidaro 100 tūkst. euro papildomų išlaidų per mėnesį, kurių 100 proc. iš kliento atgauti negalime.“
Rezultatas: maršrutai peržiūrimi, o kai kuriais atvejais jų netgi atsisakoma. Pasak S. Gustke, ypač didėja spaudimas mažesnėms įmonėms: „Jei įmonė turi tam tikrų rezervų, galiausiai jie išsenka. Tada vadovui lieka tik vienas žingsnis – kreiptis į teismą ir inicijuoti nemokumo procedūrą.“
SGD svarba auga dėl ekonominės naudos
Lygiagrečiai vis daugiau įmonių renkasi dujomis varomus sunkvežimius. Pasak „Volvo Trucks“, vežėjai Vokietijoje ir visoje Europoje vis dažniau renkasi transporto priemones, naudojančias suskystintas gamtines dujas (SGD) arba bio-SGD.
Vienas pavyzdys – Žemutinėje Saksonijoje įsikūrusi „Hilker GmbH & Co. KG“: iš 100 vilkikų net 70 jau varomi dujomis. Generalinis direktorius Stefanas Hilkeris aiškina: „Rinkdamiesi SGD, remiamės tvariais, našiais ir patikimai prieinamais degalais.“ Jis taip pat pabrėžia ekonominę naudą: „Negaliu patvirtinti mito, kad SGD nuolat yra per brangios. Apskritai nuo 2020 m. su SGD dirbame ekonomiškiau nei su dyzeliniais automobiliais.“
Pasak „Volvo“, bio-SGD modeliai gali suteikti sąnaudų pranašumą prieš dyzeliną dėl stabilesnės kainodaros ir augančios infrastruktūros (Vokietijoje šiuo metu yra apie 200 SGD degalinių).
Elektrifikacija juda į priekį, bet turi aiškias ribas
Nors dujos dominuoja tolimųjų reisų transporte, paskirstymo logistikoje ryškėja kita tendencija – elektrifikacija. Nyderlandų logistikos paslaugų teikėjas „Simon Loos“ neseniai užsakė dar 75 „Mercedes-Benz eActros 600“ sunkvežimius. Įmonės elektrinių transporto priemonių parkas išaugo iki 210 vienetų – tai vienas didžiausių tokių parkų Europoje.
Parko vadovas Wimas Roksas teigia, kad elektriniai sunkvežimiai pasiteisino realiomis darbo sąlygomis, ypač maisto produktų paskirstymo srityje. Tai patvirtina faktą: elektrinės pavaros jau veikia šiandien, tačiau daugiausia prognozuojamuose, regioniniuose maršrutuose.
„Kas dabar ragina pirkti elektrinius sunkvežimius, tas nežino realybės“
Vis dėlto praktikos vertinimai išryškina ir dabartinių sprendimų ribas. S. Gustke pastebi:
„Manau, kad elektrinis mobilumas bei vandenilis per artimiausius kelerius metus taps vis svarbesni. Tačiau reikia būti sąžiningiems: jei kas nors sako tiesiog pirkite elektrinius sunkvežimius, vadinasi, jis nesuprato situacijos.“
Šis vertinimas atspindi daugelio transporto įmonių realybę: investuoti į naujas pavaras strategiškai būtina, tačiau trumpuoju laikotarpiu, dėl aukštos įsigijimo kainos ir infrastruktūros trūkumo, tai dažnai sunkiai įgyvendinama užduotis.
