Vokietijos institucija numato, kad iš viso šalyje pervežamų krovinių kiekis sumažės 0,3 proc., o transporto užimtumas padidės 0,7 proc. Už prastesnius rodiklius bus atsakingas kelių transportas – šiame segmente apimtys bus mažesnės 0,6 proc. lyginant su ankstesniais metais (transporto užimtumas padidės 0,4 proc.). Vokietijoje pervežamų krovinių didžiąją dalį sudaro kelių transportas – 2023 metais iš numatomos bendros 4,3 mlrd. tonų apimties tai bus 3,6 mlrd. tonų.
Išskyrus kelių transportą, apimčių sumažėjimą fiksuos tik oro transportas (1,1 proc.). Beje, augimą fiksuos: geležinkelių (1,1 proc.) bei intermodalinis transportas (1,6 proc.), o taip pat vidaus vandenų transportas (1,7 proc.) ir jūrų transportas (0,7 proc.).
Atsižvelgiant į šalies prie Reino upės silpną ekonominę padėtį, atsargios transporto prognozės visiškai nestebina. Dar sausio mėnesį federalinė vyriausybė tikėjosi, kad 2023 m. ekonomikos augimas sieks 0,2 proc. Tačiau pastaroji IFO instituto prognozė gerokai prastesnė – pagal ją Vokietijos ekonomika susilpnės 0,4 proc.
Tiesa, 2024 metais tikimasi nedidelio augimo – vyriausybės prognozėje numatomas 1,2 proc. augimas, o IFO institutas numato net 1,5 proc. Tačiau tai dar nėra ženklas, jog atsivers krovinių gabenimo gausybės ragas ir pradės sparčiai didėti transporto paslaugų paklausa.
Geriau nei prieš metus
Tačiau žvelgiant į 2023 metų prognozes, pastebimi ir teigiami signalai. Praėjusių metų nuosmukiai buvo žymiai didesni. 2022 m. bendras krovinių transportas Vokietijoje buvo 1,1 proc. mažesnis lyginant su ankstesniais metais pagal apimtis ir 0,2 proc. mažesnis atsižvelgiant į krovinių gabenimo užimtumą. Pagal apimtį augo tik geležinkelių ir intermodalinis transportas (atitinkamai 0,4 ir 2,1 proc.).
Kelių transportu, skaičiuojant milijonais tonų, buvo nugabenta 1,2 proc. mažiau krovinių. Didžiausias tonažo sumažėjimas užfiksuotas vidaus vandens kelių (-5,4 proc.) ir oro transporto (-6,7 proc.) srityse. Tačiau, remiantis prognozėmis, numatoma, jog šiemet vidaus vandenų laivyba gali pasiekti teigiamus rezultatus.
Kalbant apie prekių gabenimo efektyvumą, bendras 2022 m. sumažėjimas siekė 0,2 proc. Labiausiai mus dominantis kelių transportas sumažėjo 0,3 proc. Beje, neigiamus rezultatus užfiksavo oro bei vidaus vandenų transportas – atitinkamai -8,7 proc. ir -7,4 proc. Tačiau augimą fiksavo geležinkelio transportas – 1,2 proc., bei intermodalinis transportas – 3 proc.
Kukli plėtra ateinančiais metais
BALM parengė taip pat vidutinės trukmės transporto plėtros prognozę iki 2026 m. Šį kartą informacija yra nežymiai optimistiškesnė nei šių metų prognozės. Prognozuojama, kad lyginant su 2023 m., Vokietijoje kelių transporto apimtis padidės 1,4 proc.
Pervežamų krovinių augimą fiksuos taip pat kitos transporto rūšys – sparčiausiai (2,8 proc.) turėtų vystytis intermodalinis transportas.
Kalbant apie transporto užimtumą – čia taip pat, lyginant su 2023 metais, turėtų būti pastebimas augimas. Kelių transporto atveju numatoma, jog jis bus 2,3 proc. didesnis (kaip ir geležinkelio atveju). O didžiausią augimą vėl užfiksuos intermodalinis transportas (3,4 proc.).
Intermodalis ryškiai auga… bet per mažai
Įdomus yra 2026 m. prognozės palyginimas su laikais iki pandemijos. Taigi, kelių transporto atveju tik 2026 metais bus pasiektos 2019 metų apimtys (jos bus 0,5 proc. didesnės). Pandemija ir sekantys metai po jos sukels labai didelį augimą geležinkelių transporte (lyginant su 2019 m., 2026 m. apimtis padidės 6,1 proc.) ir oro transporte (7,2 proc.). Tačiau didžiausias ateinančių metų laimėtojas bus intermodalinis transportas, kurio apimtys 2026 m. bus 14 proc. didesnės nei 2019 m.
Nepaisant didesnio nei vidutinis, augimo ir didelio Vokietijos dėmesio tvariai plėtrai, intermodalinio transporto plėtojimas vyksta čia lėčiau, nei numatė vyriausybė. Buvo planuojama, kad 2030 m. intermodalinis transportas sudarys 25 proc. dalį visoje transporto rinkoje. Tačiau ekspertai prognozuoja, jog iki 2026 m. ši transporto rūšis vykdys tik 19,2 proc. viso gabenimo „torto“. Todėl augimas nuo 2019 m., kai šio segmento dalis buvo 18,6 proc., bus gana nedidelis.
Svetimšaliai nuolat stiprėja
Kalbant apie Vokietijos kelių transportą, kuklų jo augimą prekių gabenimo srityje lydės didėjantis užsienio vežėjų aktyvumas. 2023 m. užsienio vežėjai aptarnaus 16,6 proc. visų Vokietijoje vežamų krovinių transportą. BALM analitikai tikisi, kad iki 2026 metų transporto įmonių iš už Vokietijos ribų dalis išaugs iki 17,7 proc.
Užsienio vežėjai turės daug didesnę dalį pagal transporto užimtumą (skaičiuojant tik Vokietijos vidaus maršrutus). 2023 metais jų veikla sieks net 43,7 proc. bendro pervežimų kiekio, o per trejus metus – 45,4 proc.
Šie duomenys atitinka pastovius BALM pranešimus apie eismą Vokietijos mokamuose keliuose. Juose sparčiai didėja užsienio vežėjų dalis, o Lenkijos transporto įmonės šioje transporto srityje užima jau beveik 20 proc. dalį.
