Prastą transporto infrastruktūros būklę lemia planavimo nebuvimas ir neefektyvus lėšų skirstymas, taip trečiadienį sakė Seimo Ekonomikos posėdyje diskutavę parlamentarai, ministerijų ir kelių asociacijų atstovai.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, šiuo metu nėra ilgalaikės kelių priežiūros ir plėtros programos, planavimas vyksta į priekį ir su išlygomis.
„Dokumentacija pradedama ruošti tik patvirtintus plėtros programą, viešųjų pirkimų skelbimas nusikelia į pavasarį-vasarą, o projektavimas užtrunka dar bent du tris mėnesius. Ateina ruduo, lietus lyja, kelininkai kloja asfaltą, atsiranda skuba“, – kalbėjo V. Sutkus ir pridūrė, kad dėl to darbai išeina nekokybiški.
Jo teigimu, norint, kad situacija būtų geresnė, reikia įgyvendinti ilgalaikį bent 5-7 metų investicijų į infrastuktūrą planavimą bei šio plano laikytis.
„Tai užtikrintų ne tik nuoseklų tinklo atnaujinimą, bet ir mažintų korupcijos riziką, o verslas turėtų galimybę pasiruošti numatomoms naujovėms, planuoti darbus bei investicijas“, – sakė šalies verslo konfederacijos prezidentas.
Jis taip pat pridūrė, kad iki šių metų gegužės 29 dienos buvo pasirašytos sutartys dėl 71,2 kilometro žvyrkelių išasfaltavimo, o tai sudaro tik 20 proc. visų 2018 metais planuojamų išasfaltuoti žvyrkelių.
Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus sutiko su pastaba, kad efektyvaus planavimo trūksta.
„Pamatėme, kad ilgalaikio planavimo nebuvo, bent tam reikia padaryti namų darbus: parengti metodiką, kurią šiandien jau turime, jau daromi vertinimai pačių kelių, ir tikimės grįžti rudenį į Seimą ir pristatyti, kokie prioritetai ir kokia eile turėtų būti skiriami (pinigai)“, – kalbėjo P. Martinkus.
Vis dėlto susisiekimo viceministras nesutiko su tuo, kad darbai nevyksta.
„Reikia suprasti, kad projekto įgyvendinimas vyksta nuo 18 iki 24 mėnesių, o iš 2017 metų persikėlė didelė dalis projektų į šiuos metus. Tai, kad šiais metais mažiau pasirašoma sutarčių, nereiškia, kad mažiau daroma to darbo“, – sakė P. Martinkus.
Kelių priežiūros plėtros programos lėšos
Tuo metu Lietuvos automobilių direkcijos laikinasis direktorius Vitalijus Andrejevas sakė, kad lėšos Kelių priežiūros plėtros programai nuo krizės laikų nuolat auga, šiemet sudėjus su ES lėšomis turima 556 mln. eurų, kai praeitais metais ši suma siekė 499 mln. eurų.
Anot jo, šiemet 29 mln. eurai nebuvo panaudoti, nes rangovai nespėjo įvykdyti kai kurių projektų.
„Taip, mes suprantame, kad pasekmė – nepanaudotos lėšos, bet planuodami negalime žinoti, ar rangovai atliks darbus“, – sakė V. Andrejevas.
Į V. Andrejevo pastabą sureagavo „Lietuvos kelių“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas, kuris teigė, kad darbai nespėjami užbaigti ne dėl rangovų kaltės, bet dėl planavimo.
„Išgirdau priekaištą, kad rangovai nesusitvarko, priežastis yra planavimas. Reikia anksčiau planuoti nei gaunami asignavimai“, – sakė R. Gradauskas. Jo teigimu, įmonės yra atsidūrusios sudėtingoje situacijoje, mažinamas darbuotojų skaičius – nuo buvusių 9 tūkst. iki dabartinių 6 tūkst.
Ekonomikos komiteto narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius sakė, kad darbų sutartys turi būti pasirašomos sausio mėnesį, o kai projektas yra perkeliamas į kitus metus, iki gegužės 1 dienos ir kad šiuo metu jos pasirašomos per vėlai.
Kitas komiteto narys konservatorius Jurgis Razma klausė, kodėl kelių priežiūros programos plėtros sąmata Vyriausybėje yra tvirtinama balandžio mėnesį, kai skaičiai, anot jo, yra žinomi turint biudžeto projektą sausio mėnesį.
„Kas draudžia sąmatą patvirtinti sausio-vasario mėnesį, juk jei kažkokios lėšos išryškėtų iš praeitų metų, būtų galima ją pakoreguoti. Startas galėtų būti daromas, pirkimai daromi iki vasaros pradžios ir vasarą visi startuotų su realiais darbais. Dabar darbų startas yra rugsėjo, spalio mėnesiais“, -kalbėjo J. Razma ir pridūrė, kad visos ministerijos sąmatas pasitvirtina pirmomis sausio dienomis, tačiau to nepadaro Susisiekimo ministerija.
V. Andrejevas į tai atsakė, kad Vyriausybė patvirtina sąmatą.
„Tą klausimą mes esame išnagrinėję, pateikę Vyriausybės darbo grupei siūlymą, kaip sutrumpinti tą laikotarpį, kad būtų galima suspėti vasario pirmomis dienomis“, – sakė V. Andrejevas.
J. Razma sakė, kad „nereikia aiškinti, kad Vyriausybė gavusi sąmatą ją laiko“, nes, anot J. Razmos, ji patvirtina ją iškart, kai tik gauna iš Automobilių kelių direkcijos.
Primename, kad Susisiekimo ministerija 2018-2020 metais yra numačiusi išasfaltuoti 1009 kilometrų žvyruotų kelių. Šiemet valstybinės reikšmės žvyrkelių ruožams, jungiantiems asfaltuotus kelių ruožus, asfaltuoti iš programos numatyta skirti per 53 mln. eurų.
Birželio pradžioje LVK paskelbė, kad iki gegužės pabaigos pasirašyta tik 20 proc. numatytų sutarčių dėl žvyrkelių asfaltavimo.
Birželio viduryje Susisiekimo ministerija, kartu su valstybės įmone „Kelių priežiūra“ tęsdama buvusių regioninių kelių įmonių auditą, atskleidė tipinius pasikartojančius pažeidimus ir lėšų švaistymo atvejus.
Piktnaudžiavimo schemos klaidingai apskaitant atliktus rangos darbus, masinės komandiruotės į užsienį, mokymai šiltuosiuose kraštuose, viešųjų pirkimų pažeidimai, nepagrįsti priedai ir priemokos – tokie faktai paaiškėjo tiriant valstybės lėšų panaudojimą Kauno, Panevėžio ir Šiaulių regioninėse kelių įmonėse 2012-2017 metais.
Praėjusią savaitę pristatytas Susisiekimo ministerijos inicijuotas valstybinės reikšmės kelių auditas parodė, kad be defektų – tik 4 iš audituotų 33 kelių, taip pat atskleistas piktnaudžiavimo ir pažeidimų mastas. Anot audito išvadų, iššvaistyta 16 mln. eurų.
Šalt. elta.lt, Vikipedija.lt nuotr.