Asociacijos teigimu, po dviejų mėnesių vežėjai susidurs su vairuotojų ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių įdarbinimo sunkumais, nes metinis kvotų limitas išnaudotas 70 proc. Šiuo metu 12 tūkst. vilkikų stovi tušti, vežėjai yra priversti pažeidinėti sutartinius įsipareigojimus, negali laiku pristatyti krovinių, turi mokėti baudas, o užsakovai nutraukia sutartis. „Tad transporto verslo atstovai ragina kuo greičiau spręsti šią problemą naikinant kvotas arba didinant metinį limitą”, – skelbiama organizacijos pranešime.
Šiuo metu iš transporto sektoriui metams skirtų 16 tūkst. kvotų liko nepanaudotų tik 4632. Prognozuojama, jei ir toliau taip trūks vairuotojų, strigs kai kurių prekių pristatymai, dar labiau sutriks logistikos grandinės, kils pristatymų ir prekių kainos, išaugs ir tuščių vilkikų skaičius, mažės atotrūkis tarp stovinčių ir 60 tūkst. registruotų vilkikų Lietuvoje.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, įtampa vežėjų įmonėse auga kasdien, nes šalies darbo rinka negali užtikinti šio sektoriaus poreikių ir pasiūlyti reikiamo skaičiaus vilkikų vairuotojų.
„Verslas, neturėdamas kitos išeities, didžiąją dalį šios profesijos atstovų įdarbina iš Kazachstano, Uzbekistano ir kitų centrinės Azijos valstybių. Tik tam taikomos kvotos, kurių metinis limitas jau išnaudotas 70 proc. Tai reiškia, jog po dviejų mėnesių vilkikų vairuotojų iš tolimųjų šalių įdarbinimo procesas bus sudėtingesnis ir ilgesnis, reikalaus daugiau administracinio darbo, o tuo pačiu ir žmogiškųjų išteklių, jei nebus panaikintos kvotos ar padidintas jų limitas šiems metams“, – sako Z. Buivydas.
Pasak jo, dabartinė tvarka, kai išnaudojus kvotų limitą, galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tarp jų ir profesionalius vilkikų vairuotojus, yra per daug biurokratinė, daug laiko ir žmogiškųjų išteklių pareikalaujanti, todėl neatitinka verslo poreikių.
„Įdarbinti galima tik atlikus darbo rinkos testą – nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, o po to reikia gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Tokiu atveju, vizai gauti reikalingų dokumentų tvarkymas užtruks ilgiau nei įprastai. Jau dabar daugelyje įmonių apie penktadalis vilkikų stovi tušti, nes nėra kam vairuoti, o dėl to neįvykdomi užsakymai laiku ir yra mokamos baudos. Ypač sudėtinga situacija mažųjų, smulkiųjų ir vidutinių vežėjų gretose, kuriuos tai stumia prie veiklos stabdymo“, – sako Z. Buivydas.
Būtent todėl asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, būtini neatidėliotini atsakingų institucijų sprendimai, kad transporto sektorius, kuris generuoja apie 13 proc. šalies BVP, galėtų nepertraukiamai dirbti, o mažieji verslai nežlugtų.
„Be abejo, Lietuva tikrai ne vienintelė šalis, susidurianti su profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumu. Pasaulyje jų trūksta beveik 22 mln., o Europoje – daugiau nei 500 tūkst. Skirtumas tik toks, kad jokia kita šalis netaiko kvotų sistemos šiai deficitinei profesijai, priešingai nei Lietuva. Užsienio šalių Vyriausybės kaip tik ieško būdų, kaip padėti transporto verslui kuo paprasčiau, mažinant administracinę naštą įdarbinti vilkikų vairuotojus. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – štai kaimyninė Lenkija, kuri ne tik netaiko kvotų, bet leidžia verslui šios profesijos atstovus įdarbinti per savaitę ar dvi“, – sako V. Bučinskas.
Be to, Lenkija taip pat išduoda vizas Baltarusijos vilkikų vairuotojams. Įvedus ES sankcijas Baltarusijos transporto įmonėms atlikti pervežimus Europoje, daug šios šalies vairuotojų liko be darbo. Lietuva taip pat galėtų išnaudoti susiklosčiusią situaciją užpildant trūkstamas vilkikų vairuotojų vietas kaip tai sėkmingai jau daro Lenkija.
Bučinsko teigimu, net jei Lietuvos vežėjai sutaria su vairuotojais ne iš ES šalių dėl darbo sąlygų, dažniausiai jie net nelaukia kelis mėnesius ir įsidarbina kitų šalių vežėjų įmonėse, kur procedūros greitesnės.
„Tuomet vežėjai yra vėl priversti ieškoti vilkikų vairuotojų ir gaišti laiką. Dėl to ne tik stovi tušti įmonių vilkikai, bet ir vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus transporto įmonės, vežėjai turi mokėti baudas, delspinigius. Smulkiuosius, mažuosius ir vidutinius vežėjus tai stumia į bankrotus, įmonių veiklos ribojimus. Be to, nuostolių patiria ir valstybės biudžetas – juk kuo mažesnės apyvartos versle, tuo mažiau mokesčių sumokama valstybei“, – sako V. Bučinskas.
Taip pat, pasak ekspertų, ne mažiau svarbu, kad valstybė stengtųsi efektyvinti procesus Lietuvos ambasadose bei konsulinėse įstaigose Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekistane ir Tadžikistane, jog verslui nereikėtų laukti 2-3 mėnesius, kol dokumentai pasieks vizų centrus.
Vilkikų vairuotojų trūkumo problemą gilina ir tai, kad verslas privalo laikytis Mobilumo paketo reikalavimų, kai vilkiko vairuotojui būtina kartą kas 4 savaites grįžti į veiklos centrą įmonės steigimo šalyje, o per 8 savaites grąžinti vilkiką į vieną iš veiklos centrų įmonės įsisteigimo šalyje. Transporto verslo kaštus ženkliai didina ir auganti infliacija Lietuvoje, pabrangę degalai, verslui nepalanki mokestinė aplinka. Būtent todėl vis daugiau vežėjų nusprendžia tęsti veiklas užsienyje, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur steigia padalinius ar dukterines įmones.
„Linavos” pranešimas spaudai