Apie 83 proc. ES investicijų bus skirta projektams, padedantiems siekti Europos Sąjungos klimato tikslų. Programa siekiama modernizuoti ES geležinkelių tinklą, vidaus vandenų kelius ir jūrų kelius transporto tinkle (TEN-T).
Ukrainos projektais bus pagerinta kelių transporto infrastruktūra Ukrainos, Moldovos ir Rumunijos sienos perėjimo punktuose, Lenkijos pusėje bus nutiesta nauja kelio atkarpa iki sienos su Ukraina, taip tikimasi padidinti Vengrijos-Ukrainos geležinkelio sienos perėjimo punkto pajėgumus.
Geležinkelio projektai
Geležinkelių projektams skirta 5,6 mlrd. Eur, tai yra 80 proc. transporto projektams skirtų 7 mlrd. Eur. Be to, liepos 18 d. įsigaliojo naujas TEN-T reglamentas, kuriuo siekiama sustiprinti pastangas sukurti tvarų Europos Sąjungos transporto tinklą.
„Atnaujintas TEN-T reglamentas sustiprins pastangas sukurti tvarų ir atsparų ES transporto tinklą. Juo skatinamos tvarios transporto rūšys, skaitmeninimas ir daugiarūšis transportas, kartu sprendžiant klimato kaitos ir karinio judumo klausimus“, – interneto svetainėje teigė Europos Komisija.
Finansavimą gaus taip pat svarbūs projektai, skirti tarptautinėms geležinkelio jungtims TEN-T pagrindiniame tinkle gerinti. Baltijos šalyse tai „Rail Baltica“, o tarp Danijos ir Vokietijos – „Femarnbelt“ tunelis.
Jūros ir vidaus vandenų transportas
Apie 20 Airijos, Ispanijos, Suomijos, Nyderlandų, Vokietijos, Maltos, Lietuvos, Kipro, Kroatijos, Graikijos, Lenkijos ir Suomijos jūrų uostų gaus finansavimą infrastruktūrai atnaujinti. Kai kuriuose iš jų bus galima transportuoti atsinaujinančiąją energiją arba tiekti kranto energiją laivams.
Siekiant toliau plėtoti Europos upių ir kanalų tinklą, skirtą tvariam transportui, bus finansuojami Austrijos, Vokietijos ir Nyderlandų vidaus vandenų uostai.
Siekiant pagerinti tarptautinį susisiekimą tarp Prancūzijos ir Belgijos Senos-Šeldės baseine bei tarp Rumunijos ir Bulgarijos Dunojaus upėje, toliau bus kuriama vidaus vandenų kelių infrastruktūra.
Kelių transportas
Europos Sąjunga skyrė tam tikras lėšas ir kelių transporto infrastruktūrai, ypač naujų automobilių stovėjimo aikštelių statybai. Taip Briuselis siekia pagerinti profesionalių vairuotojų saugumą.
Finansinė parama taip pat bus skiriama pažangiosioms transporto sistemoms (ITS), naudojančioms informacines ir ryšių technologijas kelių transporto sektoriuje diegti ir modernizuoti.
ES ir Ukraina
Patvirtinti Europos Sąjungos projektai padės užtikrinti didesnį pajėgumą ES ir Ukrainos solidarumo keliuose, kurie buvo sukurti siekiant palengvinti prekybą tarp karo nuniokotos šalies ir ES rinkų.
Briuselis patvirtino keturius transporto infrastruktūros plėtros projektus, kuriuos Ukraina pateikė konkursui. Tarp jų – Ukrainos geležinkelių sistemos integracija į ES transporto sistemą, eismo srautų organizavimas bendrame Rumunijos–Moldovos–Ukrainos kelyje Galati/Giurgiulesti/Reni, Ukrainos Dunojaus upių informacijos tarnybos sukurimas ir integruotas Europos CNS tinklo modernizavimas.
Ukrainos Bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministro pavaduotojas Serhijus Derkačas pasakė, kad visi projektai skirti integruoti Ukrainą su Europos Sąjunga.
„Jie fiziškai priartina Ukrainą prie Europos Sąjungos, išplečia transporto koridorių galimybes, prekių ir paslaugų judėjimą ir pagreitina Ukrainos transporto infrastruktūros integraciją į ES transporto erdvę“, – pasakė jis.