Lietuva pritarė pirmiesiems elektrinių vilkikų koridorių plėtros planams

Europos Komisija pabrėžia, kad sunkiasvorio transporto įkrovimo infrastruktūra turi būti vystoma tokiu tempu, kuris atitiktų elektrinių vilkikų skaičiaus augimą. Prognozuojama, kad jų parkas ES išaugs nuo maždaug 26 tūkst. transporto priemonių šiuo metu iki beveik 400 tūkst. 2030 m.

Planai parengti pagal Europos Komisijos iniciatyvą „Clean Transport Corridor Initiative“ ir apima du svarbius TEN-T transporto koridorius – Skandinavijos–Viduržemio jūros bei Šiaurės jūros–Baltijos.

Tikslas – užtikrinti patikimą elektrinių vilkikų judėjimą tarp valstybių

Pagrindinis iniciatyvos tikslas – nustatyti, kuriose vietose labiausiai trūksta įkrovimo infrastruktūros, kur kyla sunkumų dėl prijungimo prie elektros tinklų ir kur reikalingos papildomos investicijos.

Siekiama, kad iki dešimtmečio pabaigos elektriniai vilkikai galėtų patikimai vykdyti tarptautinius pervežimus visame pagrindinių TEN-T maršrutų tinkle.

Europos Komisijos duomenimis, pirmuosius veiksmų planus patvirtino Belgija, Danija, Vokietija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Austrija, Lenkija ir Švedija.

Vėliau šis modelis turėtų būti pritaikytas visiems TEN-T transporto koridoriams Europoje.

Kuriose vietose infrastruktūros trūksta labiausiai?

Nors planai nėra teisiškai privalomi, juose įvardijamos konkrečios vietos, kuriose įkrovimo infrastruktūros nepakanka arba ji dar nėra išvystyta.

Šiaurės jūros–Baltijos koridoriuje probleminėmis laikomos:

• E40 magistralės atkarpos Belgijoje;
• E30 maršrutas Lenkijoje tarp Vokietijos sienos ir Varšuvos;
• E67 ruožai į šiaurės rytus nuo Varšuvos;
• E372 koridorius Liublino kryptimi ir Ukrainos link;
• dalis E67 maršruto Baltijos šalyse;
• kai kurios E75 atkarpos Suomijoje.

Skandinavijos–Viduržemio jūros koridoriuje papildomos investicijos numatomos:

• E4 maršrute Švedijoje;
• E35 magistralėje į pietus nuo Florencijos;
• dalyje E45 maršruto Italijoje.

Įkrovimo tinklas plečiamas, tačiau poreikis auga sparčiau

Europos Komisijos duomenimis, šiuose dviejuose koridoriuose jau veikia 164 sunkiasvoriam transportui pritaikyti įkrovimo punktai, o dar 260 yra planuojami.

Taip pat numatytos:

• 34 jau veikiančios CEF bendrai finansuotos vietos;
• 248 planuojamos CEF bendrai finansuojamos vietos.

Duomenys parengti remiantis valstybių narių ir CINEA informacija bei atspindi situaciją 2026 m. balandžio mėn.

Didžiausia problema – ne vien įkroviklių skaičius

Veiksmų planuose pabrėžiama, kad elektrinių vilkikų plėtrą riboja ne tik įkrovimo stotelių trūkumas. Tarp svarbiausių kliūčių įvardijami:

• elektros tinklų pajėgumai;
• ilgi prijungimo procesai;
• leidimų išdavimo procedūros;
• tinkamų vietų infrastruktūrai trūkumas;
• finansavimo prieinamumas;
• patikimų duomenų apie realų įkroviklių užimtumą ir prieinamumą stoka.

Komisijos vertinimu, 2025 m. pabaigoje Europos Sąjungoje buvo daugiau kaip 2 tūkst. viešai prieinamų sunkvežimiams tinkamų įkrovimo vietų.

Apie 75 proc. jų buvo įrengti vietose, kuriomis naudojasi ir kitos transporto priemonės, o maždaug ketvirtadalis buvo skirti tik sunkiasvoriam transportui.

ES investuoja šimtus milijonų eurų

Elektrinio transporto infrastruktūros plėtrą remia ir Europos Sąjungos finansavimo programos.

Per pirmuosius du antrojo „Alternative Fuels Infrastructure Facility“ (AFIF) etapo kvietimus:

• 4 066 sunkvežimių įkrovimo taškams skirta 364,2 mln. Eur;
• iš jų 1 308 numatyti „Megawatt Charging System“ (MCS) technologijai.

Nuo AFIF programos pradžios 2021 m. iš viso skirta 438,9 mln. Eur finansavimo 5 729 sunkiasvorio transporto įkrovimo taškams.

Ką tai reiškia vežėjams?

Elektrinių vilkikų plėtra vis labiau priklausys ne nuo pačių transporto priemonių pasiūlos, o nuo infrastruktūros prieinamumo tarptautiniuose maršrutuose. Todėl pagrindinis šių planų tikslas – užtikrinti, kad vežėjai galėtų vykdyti tarpvalstybinius reisus nebijodami įkrovimo infrastruktūros spragų.

Ši iniciatyva yra platesnės ES transporto dekarbonizacijos strategijos dalis ir glaudžiai susijusi su kitais reguliavimo pokyčiais, įskaitant emisijų apskaitos standartus bei alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą.

Jeigu numatyti projektai bus įgyvendinti laiku, iki 2030 m. pagrindiniuose Europos transporto koridoriuose turėtų susiformuoti vientisas elektrinių vilkikų įkrovimo tinklas, leidžiantis vykdyti reguliarius tarptautinius pervežimus be didesnių veiklos apribojimų.