Svarbiausia informacija
- „Scania“ pripažįsta, kad ankstesnės prognozės dėl elektrinių sunkvežimių proveržio buvo pernelyg optimistinės.
- Vietoje 50 proc. rinkos dalies 2030 m. elektriniai sunkvežimiai gali likti gerokai žemiau šios ribos.
- Baterijomis varomos sunkiasvorės transporto priemonės šiuo metu sudaro tik 2,4 proc. ES rinkos.
- Norvegijoje ir Šveicarijoje sunkiasvorio transporto elektrifikacija jau siekia iki 20 proc.
- Kinija pernai elektrifikavo maždaug ketvirtadalį savo sunkiasvorio transporto rinkos.
- Levinas ragina Europą mokytis iš Kinijos – ypač inovacijų diegimo ir naujų technologijų industrializavimo greičio.
- Jis įspėja dėl Europos pramonės konkurencingumo ir augančios priklausomybės nuo kiniškų baterijų tiekėjų.
Europos konkurencingumas tampa vis svarbesniu elektrifikacijos aspektu, todėl būtina spartinti įkrovimo infrastruktūros plėtrą, aktyvinti investicijas ir greičiau perkelti naujas technologijas į masinę gamybą.
„Scania“ mažina lūkesčius dėl elektrinių sunkvežimių plėtros
Dar prieš kelerius metus „Scania“ prognozavo, kad iki 2030 m. elektriniai sunkvežimiai galėtų užimti apie 50 proc. rinkos. Dabar bendrovė pripažįsta, kad toks scenarijus tampa mažai tikėtinas.
„Manėme, kad iki 2030 m. pasieksime 50 proc. rinkos dalį. Toks buvo mūsų lūkestis“, – tarptautiniams transporto žurnalistams sakė C. Levinas.
Bendrovės duomenimis, baterijomis varomos sunkiasvorės transporto priemonės pernai sudarė apie 2,2 proc. Europos rinkos, o šių metų pirmąjį ketvirtį jų dalis padidėjo iki 2,4 proc.
Anot jo, metų pabaigoje rinkos dalis galėtų pasiekti bent 4 proc., tačiau tai vis dar gerokai mažiau, nei buvo tikėtasi prieš keletą metų.
Technologijos jau parengtos, tačiau trūksta sąlygų
C. Levinas pabrėžia, kad pagrindinė problema nėra pati technologija. Tai rodo ir kai kurių Europos šalių patirtis.
Norvegijoje ir Šveicarijoje elektrinės sunkiasvorės transporto priemonės jau sudaro iki 20 proc. rinkos. Tai leidžia daryti išvadą, kad didžiausi iššūkiai susiję ne su techninėmis galimybėmis, o su verslo aplinka ir ekonominėmis paskatomis.
Jo teigimu, technologiniai sprendimai jau egzistuoja, tačiau būtina plėtoti infrastruktūrą ir kurti palankesnes sąlygas vežėjams investuoti į elektrinį transportą.
Įkrovimo infrastruktūra tebėra pagrindinis stabdis
Pasak C. Levino, lėta įkrovimo tinklo plėtra yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl elektrifikacija Europoje vyksta lėčiau nei planuota.
Jis priminė, kad sektorius tikėjosi reikšmingo poveikio iš Europos Sąjungos priemonių, tokių kaip ETS2 ir AFIR reglamentas, tačiau jų praktinis poveikis rinkoje juntamas gerokai lėčiau.
Vadovo vertinimu, pagrindiniuose Europos krovinių koridoriuose iki šiol įgyvendinta tik apie penktadalis suplanuotos įkrovimo infrastruktūros. Jis taip pat atkreipė dėmesį į kai kurias valstybes, kuriose vis dar trūksta finansinių paskatų investuoti į nulinės emisijos komercinį transportą.
Elektrifikacija susijusi ir su energetiniu saugumu
C. Levinas ragina elektrifikaciją vertinti plačiau nei vien klimato politikos kontekste. Jo teigimu, pastarųjų metų geopolitiniai sukrėtimai parodė, kad Europa vis dar išlieka priklausoma nuo iškastinio kuro, o energijos kainos jautriai reaguoja į tarptautinius konfliktus.
Todėl transporto elektrifikacija gali prisidėti ne tik prie mažesnės taršos, bet ir prie didesnio energetinio saugumo bei ekonominio atsparumo.
Kinija į priekį juda gerokai sparčiau
Kol Europoje vis dar diskutuojama dėl infrastruktūros, subsidijų ir reguliavimo, Kinijos rinka keičiasi gerokai sparčiau.
C. Levino teigimu, pernai elektrinės transporto priemonės sudarė apie 25 proc. Kinijos sunkiasvorio transporto rinkos – tai maždaug 200 tūkst. vienetų.
Nors didelė dalis jų naudojama miestuose ir trumpesniuose maršrutuose, šie skaičiai, anot jo, rodo, kokį poveikį gali turėti nuosekli infrastruktūros plėtra, aktyvi pramonės politika ir kryptingos investicijos.
Europa turi mokytis iš Kinijos
Kalbėdamas apie konkurencingumą, „Scania“ vadovas priminė, kad Europos pramonė anksčiau sėkmingai perėmė gerąją praktiką iš Japonijos. Jo nuomone, šiandien panašios pamokos galėtų būti perimamos iš Kinijos, ypač kalbant apie naujų technologijų diegimo greitį ir jų perkėlimą į pramoninę gamybą.
„Scania“ Kinijoje valdo ne tik gamyklą, bet ir plėtros centrą, kuriame dirba apie 800 darbuotojų. Tai leidžia bendrovei stebėti, kaip sparčiai nauji produktai pereina iš kūrimo etapo į serijinę gamybą.
Anot C. Levino, jei Kinijoje šis procesas trunka apie 18 mėnesių, Europa taip pat turėtų siekti panašaus tempo.
Didėjanti priklausomybė nuo baterijų tiekėjų
Vienu svarbiausių ilgalaikių iššūkių C. Levinas laiko baterijų gamybą. Pastaraisiais metais Kinija įsitvirtino kaip dominuojanti žaidėja daugelyje baterijų vertės grandinės segmentų, o Europa kol kas nesukūrė pakankamai stiprios vietinės pramonės bazės.
Priklausomybė nuo išorinių baterijų tiekėjų tampa strateginiu iššūkiu Europos ekonomikai, todėl transporto elektrifikacija turėtų būti derinama su vietinės pramonės stiprinimu ir technologinių priklausomybių mažinimu.
Artimiausi metai bus lemiami
C. Levino teigimu, Europa jau dabar atsilieka nuo Kinijos, o pernelyg lėtas sprendimų priėmimas gali dar labiau susilpninti žemyno pozicijas ateities technologijų srityse.
Jo vertinimu, artimiausi metai lems ne tik elektrinių sunkvežimių rinkos raidą, bet ir visos Europos pramonės konkurencingumą.
Todėl krovininio transporto elektrifikacija šiandien yra ne vien technologinis pasirinkimas, o svarbi Europos pramonės politikos kryptis, nuo kurios gali priklausyti ilgalaikis ekonomikos augimas ir darbo vietų išsaugojimas.
