Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) duomenimis, 2015–2024 metais Lietuvos tarptautinių kelių pervežimų apimtys išaugo daugiau nei 2,5 karto – nuo maždaug 24 mlrd. iki 62 mlrd. tonkilometrių. Tuo metu visos Europos Sąjungos tarptautinio kelių transporto rinka augo gerokai lėčiau – nuo 613 mlrd. iki 721 mlrd. tonkilometrių.
Lietuva aiškiai lenkė bendrą ES rinką ir demonstravo vienus sparčiausių plėtros tempų Europoje“, – teigė TTLA vadovas Povilas Drižas.
Spartus augimas leido Lietuvai reikšmingai padidinti savo dalį Europos Sąjungos tarptautinių kelių transporto rinkoje – nuo 3,9 proc. 2015 metais iki 8,6 proc. 2024 metais. Šalis įsitvirtino tarp penkių didžiausių tarptautinio transporto rinkų Bendrijoje.
Augama net stagnuojančioje Europoje
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymi, kad Lietuvos transporto sektoriaus sėkmė ypač išryškėja vertinant bendrą Europos situaciją.
Pasak jo, bendras krovininių transporto priemonių nuvažiuotų kilometrų skaičius Vokietijos keliuose 2019–2025 metais sumažėjo 1 proc., tačiau Lietuvos vežėjų rodiklis tuo pačiu laikotarpiu išaugo net 39 proc. Lietuvos įmonės pagal nuvažiuotus kilometrus Vokietijos keliuose jau nusileidžia tik Vokietijos ir Lenkijos vežėjams.
Lietuva pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių Vokietijos keliuose atsilieka tik nuo Lenkijos ir pačios Vokietijos vežėjų“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, tai ypač reikšmingas pasiekimas turint omenyje geopolitinius pokyčius po Rusijos invazijų į Ukrainą, dėl kurių Lietuva iš tranzitinės valstybės tarp Rytų ir Vakarų tapo periferine Europos Sąjungos valstybe.
Papildomų iššūkių sukėlė ir dalis Europos Sąjungos Mobilumo paketo nuostatų, nors 2024 metų spalį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas panaikino prieštaringai vertintą reikalavimą vilkikus reguliariai grąžinti į registracijos šalį.
Tarptautiniai pervežimai išlieka pagrindinis variklis
Daugiau nei 90 proc. Lietuvos vežėjų veiklos sudaro tarptautiniai pervežimai. Būtent jie buvo pagrindinis sektoriaus augimo veiksnys pastarąjį dešimtmetį.
Per šį laikotarpį stiprėjo Rytų Europos ir Ispanijos vežėjų pozicijos, o Vakarų Europos šalių rinkos dalis mažėjo. Lenkija išlieka aiškia lydere, generuojančia apie trečdalį visų Europos Sąjungos tarptautinių pervežimų apimčių. Lietuvos augimas daugiausia vyko perimant dalį maršrutų iš Vakarų Europos konkurentų.
Ž. Maurico vertinimu, Lietuvos transporto sektorius taip pat reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos. Transporto paslaugų eksportas gerina bendrą Lietuvos prekybos balansą, o bendros sektoriaus pajamos jau siekia beveik 6 mlrd. eurų.
Konkurencija didėja
Nors Lietuvos pozicijos išlieka stiprios, konkurencinė aplinka tampa vis sudėtingesnė. Nors pagrindiniais konkurentais išlieka Lenkijos ir Ispanijos vežėjai, tačiau dėl tų pačių tarptautinių krovinių srautų vis aktyviau varžosi Rumunijos, Čekijos, Kroatijos ir Vengrijos transporto bendrovės.
Papildomą spaudimą kuria ir lėtėjanti Vakarų Europos ekonomika. Europos Sąjungos tarptautinių pervežimų apimtys 2023 metais sumažėjo apie 3 proc., o 2024 metais iš esmės stabilizavosi. Didžiausią įtaką tam turėjo silpna Vokietijos pramonės dinamika. Nepaisant to, Lietuvos vežėjai ir toliau didino savo veiklos apimtis.
Lietuva į paklausos mažėjimą reaguoja vėliau dėl didesnio atsparumo rinkos svyravimams, o augimo fazėje geba greitai didinti apimtis“, – sakė P. Drižas.
Didžiausias iššūkis – darbuotojų trūkumas
Pagrindiniu transporto sektoriaus augimą ribojančiu veiksniu išlieka darbuotojų trūkumas.
Visoje Europos Sąjungoje būtent darbo jėgos stygius šiuo metu yra pagrindinis veiksnys, ribojantis transporto sektoriaus augimą“, – pažymi Ž. Mauricas. Jo teigimu, be darbuotojų iš trečiųjų šalių Lietuvos transporto sektoriaus plėtra būtų itin sudėtinga.
P. Drižas taip pat pabrėžia, kad tolesnis pajėgumų didinimas bus būtinas siekiant išlaikyti augimą.
Realiu vertinimu, iki 2029 m. Lietuvos eksporto pajamos gali priartėti prie 8 mlrd. eurų, tačiau tam reikės tolesnio pajėgumų didinimo. Vairuotojų trūkumas išlieka pagrindiniu augimą ribojančiu veiksniu“, – teigė TTLA vadovas.
Augimas tęsis, tačiau bus lėtesnis
Per 2014–2025 metus Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas augo vidutiniškai 12,9 proc. per metus – nuo 1,61 mlrd. iki 6,06 mlrd. eurų. Tačiau ateityje tokio tempo tikėtis nebebūtų realu.
TTLA remiasi tyrimų bendrovės „TI Insight“ prognozėmis, pagal kurias Europos kelių transporto rinka iki 2029 metų augs maždaug 2 proc. per metus. Lietuvos transporto paslaugų eksporto pajamos tuo laikotarpiu galėtų didėti vidutiniškai apie 7 proc. per metus, o fizinių pervežimų apimtys – 4–4,5 proc. per metus.
Pasak P. Drižo, Lietuvos transporto sektorius pereina į brandesnę plėtros fazę, kurioje vis svarbesni tampa veiklos efektyvumas, sąnaudų kontrolė ir žmogiškųjų išteklių prieinamumas.
Ž. Mauricas priduria, kad Lietuva turi visas galimybes ir toliau stiprinti savo pozicijas Europoje, tačiau tam būtina išlaikyti konkurencingas sąlygas verslui.
Lietuvos kelių transporto sektorius ne kartą įrodė, kad net ir sudėtingomis sąlygomis sugeba didinti savo svorį Europoje. Tačiau tam, kad ši sėkmės istorija tęstųsi, būtina spręsti darbo jėgos trūkumą bei imtis priemonių, kurios padėtų išlaikyti tarptautinį konkurencingumą“, – teigia ekonomistas.
