ACEA parengta ataskaita „Vehicles on European Roads“ piešia aiškų vaizdą: rinka auga kiekybiškai, tačiau kokybiškai nespėja paskui Briuselio klimato ir reguliacines ambicijas. Dėl to Europos kelių transportas atsiduria prieš sudėtingą dilemą – kaip suderinti augančius pervežimo poreikius su būtinybe atjauninti transporto parką ir realiai mažinti emisijas.
6,2 mln. sunkvežimių ES keliuose
2024 m. pabaigoje Europos Sąjungos keliais važiavo 6,2 mln. vidutinių ir sunkiųjų komercinių transporto priemonių – 0,9 proc. daugiau nei 2023 m. Beveik pusė viso šio parko sutelkta trijose šalyse: Italijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Būtent šios rinkos didžiąja dalimi formuoja Europos kelių transporto realybę.
Sunkvežimių skaičiaus augimas nestebina. Kelių transportas išlieka pagrindine Europos prekybos mainų ašimi, o pervežimų paklausa – nepaisant ekonominių svyravimų – išlieka aukšta. Vis dėlto problema slypi ne transporto priemonių kiekyje, o jų struktūroje ir amžiuje.
ACEA
Sunkvežimiai – seniausias segmentas
Vidutinis sunkvežimio amžius Europos Sąjungoje siekia 14 metų – tai seniausias segmentas visame kelių transporto parke. Skirtumai tarp valstybių čia itin ryškūs. Seniausią parką turi Graikija, kur vidutinis sunkvežimių amžius siekia net 22,9 metų. Jauniausi sunkvežimiai eksploatuojami Austrijoje ir Liuksemburge – jų vidutinis amžius neviršija 8 metų.
Šie skirtumai rodo, kad parkų atnaujinimas Europoje vyksta labai netolygiai. Ekonomiškai stipresnės ir stabilesnės transporto rinkos šalys greičiau investuoja į naujas transporto priemones. Tuo tarpu periferinėse valstybėse sunkvežimiai eksploatuojami gerokai ilgiau, o tai turi tiesioginių pasekmių emisijoms, eismo saugumui ir techninės priežiūros sąnaudoms.
Dyzelinas – vis dar be realios alternatyvos
Pagal pavarų tipus vaizdas išlieka vienareikšmis. Net 96,3 proc. Europos Sąjungos sunkvežimių varomi dyzelinu. Benzininės transporto priemonės sudaro vos 0,5 proc. parko, o elektriniai sunkvežimiai – tik 0,3 proc.
Šie skaičiai aiškiai parodo iššūkio mastą. Skirtingai nei lengvųjų automobilių ar autobusų segmente, sunkiojo transporto elektrifikacija kol kas beveik nejuda iš vietos. Įkrovimo infrastruktūros stoka, didelės įsigijimo kainos ir technologiniai apribojimai lemia, kad daugumai vežėjų dyzelinas tebėra vienintelė praktiškai įmanoma alternatyva.
Lietuvos transporto parkas
Lietuvos transporto parką sudaro 82 178 sunkvežimiai, kurių masė viršija 3,5 tonos (0,8 proc. daugiau nei 2023 m.), ir 61 327 mikroautobusai (furgonai), kurių masė neviršija 3,2 tonos (2,8 proc. daugiau).
Vidutinis mūsų šalies sunkvežimių virš 3,5 t amžius yra 9,6 metų, o furgonų iki 3,5 t, – 13,3 metų. Verta paminėti, kad Europos vidurkis yra 14 metų sunkvežimiams ir 12,9 metų furgonams. Palyginimui. Vokietijoje vidutinis sunkvežimių amžius yra taip 9,6 metų, Prancūzijoje – 9,4 metų.
ACEA
Dar ryškesnis skirtumas matomas Pietų Europoje. Italijoje vidutinis sunkvežimių amžius siekia 19,8 metų, Ispanijoje – 15,1 metų. Tai reiškia, kad net didelėse ES ekonomikose reikšminga pervežimų dalis remiasi transporto priemonėmis, eksploatuojamomis jau kelis dešimtmečius.
Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, kurios pastaraisiais metais dinamiškai didino sunkvežimių skaičių, parko senėjimo problema dar labiau išryškėja. Rumunijoje vidutinis sunkvežimio amžius siekia 16,5 metų, Vengrijoje – 13,2 metų.
