Elektrinių sunkvežimių daugėja, bet dyzelinas dar ilgai dominuos

Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenys atskleidžia du labai skirtingus rinkos kaitos tempus. Naujų elektrifikuotų sunkvežimių pardavimai didėja dešimtimis procentų, tačiau bendras Europos sunkvežimių parkas keičiasi daug lėčiau.

Šiuo metu ES keliais važiuoja apie 6,2 mln. sunkvežimių. Vidutinis jų amžius siekia maždaug 14 metų, o elektra įkraunamos transporto priemonės 2024 m. sudarė tik 0,3 proc. viso parko.

Elektrinių registracijų daugėja beveik perpus

2026 m. pirmąjį pusmetį ES užregistruoti 171,9 tūkst. naujų sunkvežimių – 9,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Sunkiasvorių sunkvežimių registracijos augo 11,1 proc., o vidutinio tonažo – 2,8 proc. Elektrinis segmentas plėtėsi gerokai sparčiau. Elektra įkraunamų sunkvežimių registracijų per metus padaugėjo 47,7 proc., o jų rinkos dalis išaugo nuo 3,6 iki 4,8 proc.

Didžiausią dalį šios rinkos augimo sugeneravo trys valstybės. Vokietijoje elektra įkraunamų sunkvežimių registracijos padidėjo 88,5 proc., Nyderlanduose – 44,5 proc., Prancūzijoje – 43,7 proc. Šios trys šalys kartu sudarė 74 proc. visų pirmąjį pusmetį ES registruotų elektra įkraunamų sunkvežimių.

Vis dėlto dyzelinas tebėra absoliutus rinkos lyderis. Dyzeliniai modeliai sudarė 92,1 proc. visų naujų sunkvežimių registracijų ES.

4,8 proc. naujoje rinkoje, bet tik 0,3 proc. visame parke

Didžiausias kontrastas matomas palyginus naujų registracijų statistiką su tuo, kas realiai važiuoja Europos keliais. ACEA skaičiuoja, kad 2024 m. ES buvo apie 6,2 mln. sunkvežimių, tačiau vos 0,3 proc. jų buvo elektra įkraunami.

Tai reiškia, kad net beveik 50 proc. metinis elektrinių modelių pardavimų augimas bendrą parko struktūrą keičia palyginti nedaug. Viena pagrindinių priežasčių – ilgas komercinio transporto naudojimo ciklas. Vidutinis sunkvežimis ES yra apie 14 metų amžiaus – tai seniausia iš pagrindinių kelių transporto priemonių kategorijų.

Dėl to šiandien įregistruotas elektrinis sunkvežimis pakeičia tik labai mažą dalį milijoninio parko. Dyzeliniai modeliai, įsigyti prieš penkerius, dešimt ar daugiau metų, dar ilgai liks eksploatuojami.

Elektrifikaciją riboja ne tik sunkvežimių kaina

Elektrinių sunkvežimių pasiūla plečiasi, o gamintojai jau siūlo ne tik miestams ir regioniniams maršrutams skirtus modelius. Rinkoje atsiranda sunkiasvorių transporto priemonių, orientuotų ir į ilgesnius reisus. Tačiau vežėjui vien tinkamo sunkvežimio neužtenka. Ne mažiau svarbu, ar jį bus galima įkrauti ten, kur reikia, ir per tiek laiko, kad nebūtų sutrikdytas transporto operacijos grafikas.

2026 m. balandį 21 Europos šalyje veikė 373 viešojo įkrovimo vietos, atitinkančios sunkiasvoriam transportui aktualų ne mažesnės kaip 350 kW galios kriterijų. Jose buvo 2 405 įkrovimo taškai ir 1 225 įkrovimo stotelės.

Iš jų 278 vietos buvo mišrios – sunkiasvoris transportas jose buvo aptarnaujamas kartu su kitų kategorijų transporto priemonėmis. Dar 95 vietos buvo skirtos vien sunkiasvorėms transporto priemonėms. Daugiausia tokių įkrovimo taškų EAFO balandžio duomenimis veikė Švedijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje, o tarp infrastruktūros lyderių taip pat buvo Prancūzija, Danija, Norvegija ir Belgija.

Vežėjui svarbus ne vien įkroviklių skaičius

Transporto įmonėms svarbu ne tik tai, kiek įkrovimo vietų yra įrengta. Sunkvežimiui reikia pakankamai galingos infrastruktūros, erdvės visam sąstatui ir patogaus privažiavimo nuo pagrindinių transporto koridorių.

Ilguose maršrutuose svarbi ir galimybė įkrovimą suderinti su vairuotojo privaloma poilsio pertrauka. Jei sunkvežimis turi nukrypti nuo maršruto arba laukti laisvo įkroviklio, dalis elektrinės pavaros ekonominių privalumų gali būti prarasta dėl papildomo laiko.

Ne mažiau svarbi infrastruktūra transporto įmonių bazėse. Didesniam elektrinių sunkvežimių parkui gali reikėti ne tik naujų įkroviklių, bet ir gerokai didesnės elektros tinklo galios, o jos prieinamumas skirtinguose Europos regionuose nevienodas.

Būtent infrastruktūros trūkumą ACEA įvardija kaip vieną veiksnių, dėl kurių elektra įkraunamų sunkiasvorių transporto priemonių plėtra vis dar neatitinka reikalingo tempo.

Pereinamuoju laikotarpiu – ir alternatyvieji degalai

Kol visiška elektrifikacija daugeliui transporto bendrovių išlieka sudėtinga, dalis vežėjų renkasi tarpinius sprendimus – HVO, bioLNG ar bioCNG. Transporto paslaugų bendrovė „Eurowag“ nurodo, kad tokie degalai leidžia vežėjams mažinti išmetamą teršalų kiekį nekeičiant viso parko vienu metu.

Tai ypač aktualu Vidurio ir Rytų Europos rinkoms, kur naujų sunkvežimių finansavimo galimybės ir mažataršiam transportui reikalingos infrastruktūros plėtra dažnai atsilieka nuo Vakarų bei Šiaurės Europos. Tokie sprendimai dyzelino dominavimo savaime nepanaikins, tačiau rodo, kad sektoriaus dekarbonizacija nevyksta vienu technologiniu keliu.

Parkas keisis gerokai lėčiau nei naujų sunkvežimių rinka

2026 m. pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad elektrinių sunkvežimių rinka jau išėjo iš visiškai nišinės stadijos. Per metus jų registracijų padaugėjo 47,7 proc., o dalis naujų sunkvežimių rinkoje pasiekė 4,8 proc. Tačiau vertinant visus ES keliais važiuojančius sunkvežimius vaizdas išlieka visiškai kitoks – 2024 m. elektra įkraunamos transporto priemonės sudarė vos 0,3 proc. parko.

Todėl elektrifikacijos tempą artimiausiais metais lems ne vien sparčiai augantys naujų modelių pardavimai. Esminiai veiksniai bus transporto priemonių kaina, įkrovimo infrastruktūros plėtra, elektros tinklo pajėgumai ir tai, kaip greitai vežėjams ekonomiškai apsimokės pakeisti dar tinkamus eksploatuoti dyzelinius sunkvežimius.

Kol vidutinis sunkvežimis ES keliuose naudojamas apie 14 metų, dyzelinas dar ilgai sudarys didžiąją Europos sunkvežimių parko dalį – net jei naujų elektrinių modelių registracijos ir toliau augs dviženkliais tempais.