Šuolis konteinerių krovos srityje
Šiemet matomas didelis šuolis konteinerių krovos srityje. „Tranšipmento“ (iš didelio laivo iškrautus konteinerius mažesni laivai išplukdo į kitus uostus) apyvarta išaugo 10 kartų.
LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pagaliau prasidėjo proveržis. Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vidmanto Dambrausko, „Klaipėdos Smeltė“ gali krauti per metus 1 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių), o tonomis tai būtų 10 mln. tonų. Padaugėjo ir ro-ro krovinių, nes į Klaipėdos uostą atėjo nauja linija „TT-Line“.
Prasidėjus konkurencijai AB „DFDS Seaways“ paleido papildomą keltą ir sumažino automobilių plukdymo kainą. Šiek tiek mažėjo skystųjų produktų, ypač naftos produktų krova, tačiau tikimasi, kad padėtis šaltuoju metu laiku pagerės. Dalia Bikauskaitė – „Krovos rezultatai uoste ir vėl džiugina“. VAKARŲ EKSPRESAS
Klaipėdos uosto direkcijos pelnas – 20 proc. didesnis
Sausio-birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 22,2 mln. t krovinių, tai 7,6 proc., arba 1 566,0 tūkst. t daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Klaipėdos uoste ir toliau dėsningai augo konteinerių apyvarta. Tą iš esmės lėmė tiek gegužės mėn., tiek birželio mėn. perkrauti rekordiniai konteinerių kiekiai – 66 116 TEU (2018 m. gegužę) ir 74 375 TEU (2018 m. birželį). Tokie rezultatai pasiekti uoste pradėjus funkcionuoti konteinerių paskirstymo centrui – jame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus“, – sako rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Susisiekimo sektoriaus įstaigose pareigybių mažėja beveik ketvirtadaliu
Vyriausybei patvirtinus didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių šalies institucijose ir įstaigose, Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose pareigybių skaičius sumažės 197.
„Darbuotojų skaičiaus sumažėjimui Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose įtakos turėjo ne tik buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų perdavimas Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui, bet ir vykdoma įstaigų pertvarka, jų sujungimas, veiklos procesų tobulinimas ir efektyvinimas. Šiais pokyčiais siekiame, kad susisiekimo sektoriaus įstaigos taptų pažangios ir inovatyvios, o jų veikla būtų efektyvi, lėšos panaudojamos racionaliau ir taupiau“, – teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis.