Pasak „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, šiais metais, kur kas ryškiau nei praėjusiais turėtų pasimatyti, kokiai daliai vežėjų pavyko ir, galimai, pavyks prisitaikyti prie Mobilumo paketo reikalavimų. “Tačiau, ar atsirandančios naujovės nulems ir kai kurių šalies transporto įmonių likimą ženkliai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks rasti logiškų ir situaciją palengvinančių sprendimų valstybės viduje – kiek vieningai sprendimų imsis vežėjų bei atsakingų valdžios institucijų atstovai”, – skelbia asociacija.
Jeigu norime, kad kuo daugiau vežėjų turėtų galimybių skirti investicijų Mobilumo paketo reikalavimų išpildymui, bei kuo mažiau „nuplaukinėtų“ į užsienio šalis vien dėl to, kad ten geresnės sąlygos ir lengviau prie Mobilumo paketo prisitaikyti, pirmiausia turime imtis veiksmų pačioje Lietuvoje. Turime bendromis pastangomis sukurti geresnes sąlygas vykdyti veiklą ir dirbti pelningai ne užsienyje, o mūsų šalyje. Ir jeigu sąlygos dirbti pelningai bus sudarytos, tuomet ir rizikos vertinimo kontrolė niekam nebebus baisi“, – teigia Z. Buivydas.
“Jeigu jau MP reikalavimų pakeisti negalima, tuomet 2023-aisiais privalome bent jau labiau pasistengti priimti tinkamus sprendimus valstybės viduje. Norisi tikėtis, kad šiais metais vežėjams kartu su atsakingomis valdžios institucijomis pavyks surasti tinkamų priemonių infliacijai suvaldyti, o ne ir vėl papildomai kurti sunkumus transporto verslui“, – sako “Linavos” viceprezidentas V. Bučinskas.
Pasak jo, vienas iš paprasčiausių būdų palengvinti vežėjų situaciją, yra vairuotojų įdarbinimo iš ne ES šalių sąlygų palengvinimas, t. y. šiuo metu jų įdarbinimui taikomų kvotų panaikinimas.
Didesnis vairuotojų skaičius automatiškai reikštų išaugusią darbo jėgą, tad ir mažesnį prastovinčių ir nedirbančių vilkikų skaičių Lietuvoje. Vežėjams – platesnes veiklos galimybes, o tuo pačiu ir pelną bei daugiau sumokamu mokesčių į valstybės biudžetą“, – teigia V. Bučinskas.
Praėjusiais metais baudos už negalėjimą laikytis Mobilumo pakete numatytų nuostatų svyravo nuo kelių šimtų iki keleto tūkstančių eurų. Už vairuotojų negrąžinimą į veiklos centrą vienai įmonei bauda siekė nuo 2 iki 4 tūkst. eurų, o už normalaus kassavaitinio poilsio neatlikimą tam pritaikytame būste – nuo 1 iki 6 tūkst. eurų. Iki 1 tūkst. eurų baudos siekė už valstybės sienos kirtimo fakto neatžymėjimą tachografe.