„Allianz“ apklausoje, kurioje vertintas geopolitinių įvykių poveikis tarptautinei prekybai ir krovinių gabenimui, dalyvavo daugiau kaip 6 tūkst. įmonių Europos šalyse, JAV, Kinijoje ir kitose svarbiose pasaulio rinkose.
Tyrimas rodo, kad geopolitinės ir politinės rizikos verslui tampa vis svarbesnės. Beveik du trečdaliai apklaustų įmonių jas šiuo metu įvardija kaip didžiausią grėsmę, kai prieš metus taip manė maždaug pusė respondentų.
Tokie rezultatai leidžia spręsti, kad bendrovės vis mažiau tikisi greito padėties stabilizavimosi ir ruošiasi ilgesniam neapibrėžtumo laikotarpiui.
Jūrų transporto vėlavimai persikelia į sausumą
Artimųjų Rytų konfliktų poveikis pirmiausia pastebimas jūrų transporte, tačiau vien pasikeitęs laivo ar konteinerio atvykimo laikas gali išjudinti visą logistikos grandinę.
Jeigu krovinys uostą pasiekia, pavyzdžiui, savaite vėliau, tenka keisti ne tik jo iškrovimo laiką. Pasislenka ir gamyklų ar sandėlių pakrovimo grafikai, o kelių transporto įmonės turi iš naujo planuoti reisus, perskirstyti vilkikus ir vairuotojus bei koreguoti pristatymo terminus.
Tokiose situacijose vežėjams taip pat tenka perskaičiuoti numatomą atvykimo laiką, keisti užsakymų vykdymo seką ir operatyviai informuoti klientus.
Transporto valdymo sprendimus kuriančios bendrovės „Fleethand“ vadovas Tomas Sergadejevas sako, kad klaidinga būtų manyti, jog jūrų transporto sutrikimai liečia tik laivybos bendroves.
Realybėje jų poveikis gali apimti visą tiekimo grandinę. Kai pasikeičia krovinio atvykimo laikas arba dėl nenumatytų aplinkybių tenka koreguoti logistikos planą, kelių transporto įmonėms svarbiausia tampa kuo greičiau prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos“, – sako T. Sergadejevas.
Lietuvai poveikis ypač aktualus dėl tarptautinių pervežimų masto
Lietuvos transporto sektoriui tokie pokyčiai aktualūs dėl didelės priklausomybės nuo tarptautinių pervežimų. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos vežėjai pagal atliekamą kelių transporto darbą patenka tarp dešimties didžiausių Europos Sąjungos rinkų.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai Lietuvos vežėjai turėjo daugiau kaip 90 tūkst. licencijuotų krovininių transporto priemonių. Vidaus pervežimams buvo skirta tik apie 6 tūkst. jų.
Tai reiškia, kad didžioji Lietuvos kelių transporto sektoriaus dalis dirba tarptautinėje rinkoje ir tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sklandžiai veikia Europos ir pasaulio tiekimo grandinės. Todėl net ir toli nuo Lietuvos vykstantys geopolitiniai įvykiai gali paveikti vietos transporto bendrovių darbo grafiką, technikos panaudojimą ir klientams žadamus pristatymo terminus.
Vienas vėlavimas gali sujaukti visos dienos reisus
Pasikeitęs pakrovimo ar iškrovimo laikas transporto įmonei paprastai reiškia ne vieno įrašo kalendoriuje korekciją. Vienas vėlavimas gali paveikti kelis iš eilės suplanuotus reisus ir sukelti grandininį efektą.
T. Sergadejevo teigimu, esant greitiems ir sunkiai prognozuojamiems pokyčiams, vežėjams tenka per labai trumpą laiką įvertinti, kaip naujos aplinkybės pakeis visos dienos planą.
Tokiose situacijose svarbiausia yra greitis – kuo mažiau laiko sugaištama renkant informaciją iš skirtingų sistemų, tuo sklandžiau galima priimti sprendimus“, – teigia „Fleethand“ vadovas.
Jo teigimu, dėl to transporto bendrovėms vis svarbesnės tampa skaitmeninės sistemos, vienoje vietoje sujungiančios svarbiausią informaciją ir leidžiančios dalį planavimo procesų automatizuoti.
Tai gali padėti transporto vadybininkams greičiau pastebėti, kuriuos reisus paveiks konkretus vėlavimas, ir daugiau laiko skirti sprendimams, o ne informacijai tikrinti skirtingose sistemose.
Atsparumas tampa ne mažiau svarbus už efektyvumą
Logistikos sektoriuje ilgą laiką pagrindinis tikslas buvo kuo efektyviau suplanuoti reisą – sumažinti tuščius kilometrus, geriau išnaudoti transporto priemones ir sutrumpinti pristatymo laiką. Tačiau didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui vien efektyvaus pradinio plano nebepakanka.
Anksčiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas tam, kaip reisą suplanuoti kuo efektyviau. Šiandien dėl geopolitinės padėties ne mažiau svarbu, kaip greitai pavyks pakeisti planą, kai pasikeičia krovinio atvykimo laikas, tiekimo grandinės maršrutas ar kitos aplinkybės“, – sako T. Sergadejevas.
Jo vertinimu, konkurencinį pranašumą ateityje turės ne vien didžiausi transporto parkai. Vis svarbesnis taps įmonių gebėjimas greitai perskirstyti turimus išteklius, priimti sprendimus ir valdyti netikėtus pokyčius.
Ši kryptis matoma ir platesnėje tarptautinės logistikos rinkoje. Tiekimo grandinių valdytojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik efektyvumui, bet ir atsparumui – gebėjimui tęsti veiklą sutrikus įprastiems maršrutams, vėluojant kroviniams ar pasikeitus prekybos sąlygoms.
Geopolitinei įtampai išliekant, gerai parengtas logistikos planas savaime nebėra pakankama apsauga. Vis didesnę reikšmę įgauna tai, kaip greitai įmonė sugeba tą planą pakeisti.
„Fleethand“ pranešimas spaudai
